Siūlė mokytis savarankiškai
Kaip 15min rašė kovo pradžioje, Pilaitės gimnazijoje apie mėnesį nevyko nei matematikos pamokos, nei šio dalyko konsultacijos dvyliktokams, nors būtent jų jau netrukus laukia valstybiniai brandos egzaminai. Taip nutiko susirgus net dviem matematikos mokytojams, sakė šios gimnazijos direktorius Mindaugas Briedis, kad atrasti pavaduojantį pedagogą buvę sunku.
Direktorius teigė, kad mokiniai galėję mokytis savarankiškai, nes gaudavo užduotis, va tik jų spręsti nelabai norėję.
Plačiau skaitykite čia: Pilaitės gimnazijos abiturientams daugiau nei tris savaites nėra matematikos pamokų: „Direktoriaus požiūris nustebino“.
Paklaustas, ar nėra kito mokytojo, kuris galėtų pavaduoti sergantį, Pilaitės gimnazijos vadovas teigė, kad problema netrukus bus išspręsta, bet nusistebėjo: „Ar jūs visi iš Mėnulio? Ar jūs suprantate apie mokytojus?
Mes neturime mokytojų, visi mūsų mokytojai dirba pusantro krūvio. Kaip aš galiu įdarbinti mokytoją, kuris neturi laisvų valandų? Visi mokytojai dirba tokiu krūviu.“
-
ŠMSM: geresnių matematikos rezultatų bus siekiama stiprinant mąstymo gebėjimus
-
Vilnius moksleiviams siūlo bandomąjį matematikos egzaminą
-
Pilaitės gimnazijos abiturientams daugiau nei tris savaites nėra matematikos pamokų: „Direktoriaus požiūris nustebino“
-
Per 16 tūkst. abiturientų gali pasitikrinti savo pasiruošimą matematikos egzaminui
-
Aštuntokų matematikos pasiekimai šiek tiek pagerėjo, skaitymo – nepakito
Kai kurie mokytojai – lyg brangakmeniai
Pasirodo, panašių problemų esama ir kitose Vilniaus mokyklose.
Žurnalas „Reitingai“ feisbuke pasidalino redaktoriaus Gintaro Sarafino komentaru, kuris paskelbtas „Žinių radijuje“, apie visoje Lietuvoje aktualią problemą – mokytojų trūkumą. G.Sarafinas pasižvalgė po visą Lietuvą ir skirtingus jos regionus.
„Šiaip jau Lietuvoje nuosekliai daugėja savivaldybių, kuriose atskirų dalykų mokytojai vertintini tarsi vienetiniai brangakmeniai. Jeigu toks mokytojas suserga arba išeina į pensiją, savivaldybėje prasideda rimta griūtis. Ir tokie vertinimai tikrai nėra perdėti. Jei visoje savivaldybėje belikę du chemijos mokytojai ir pustrečio fizikos mokytojo, tai jau tikrai nebejuokinga. O tokių savivaldybių dešimtys.
Tiesą sakant, šiuo metu iš viso Lietuvoje belikę 422 chemijos ir 555 fizikos mokytojai. Žinant, kad dauguma jų susispietę miestuose, labai aišku, kiek jų lieka regionams ir miesteliams“, – komentare teigė G.Sarafinas.
Jis citavo Rokiškio, Radviliškio, Utenos, Raseinių pedagogus ir švietimo darbuotojus.
Be matematikos mokytojo – tris mėnesius
Po šiuo įrašu netruko atsirasti komentaras, kuriame viena mama pasidalino informacija, kad vienoje Vilniaus progimnazijoje jos septintokei dukrai matematikos pamokų nėra jau tris mėnesius, tad situacija, kaip sako mama, „tragiška“.
Vadinasi, kaip konstatavo žurnalo „Reitingai“ žurnalistė Jonė Kučinskaitė, problema ne mažiau opi ir sostinėje, ne tik regionuose.
Šios progimnazijos direktorė šiuo metu komandiruotėje, jai prisiskambinti nepavyko. Neatsiliepė telefonu ir ją pavaduojanti pavaduotoja ugdymui.
Situacija dėl ligos
Tačiau situaciją pakomentavo Vilniaus miesto savivaldybė. Jos atstovų teigimu, „dėl matematikos mokytojos nedarbingumo, vienai šios progimnazijos septintokų klasei nebuvo galimybių užtikrinti įprasto matematikos pamokų krūvio.
„Mokytoja sirgo kelis kartus per pusantro mėnesio, todėl pamokos vyko su pertrūkiais, o likusiu laiku mokiniams buvo sudaryta galimybė lankyti konsultacines matematikos pamokas. Šiuo metu mokytoja yra grįžusi į darbą ir pamokos vyksta įprastai.
Mokytojai, kaip ir bet kurie kiti žmonės, turi teisę į nedarbingumą ligos atveju. Kiekvienu atveju mokyklų administracijos individualiai vertina situaciją ir, atsižvelgiant į gydytojų išduoto nedarbingumo pažymėjimo trukmę, priima sprendimą, kaip laikinai organizuoti mokinių ugdymą – pavyzdžiui, skiriant pakaitinį mokytoją arba sudarant galimybes lankyti konsultacijas“, – teigiama savivaldybės komentare.
Mokytojai, kaip ir bet kurie kiti žmonės, turi teisę į nedarbingumą ligos atveju. Kiekvienu atveju mokyklų administracijos individualiai vertina situaciją.
Savivaldybė neslepia, kad Vilniuje, kaip ir visoje Lietuvoje, nuolat jaučiamas mokytojų trūkumas – rugsėjo duomenimis, iš viso Vilniuje trūko beveik 300 įvairių sričių mokytojų.
Siūlo motyvacines priemones
„Vilniaus miesto savivaldybės taryba, spręsdama situaciją ir siekdama pritraukti mokytojų į sostinės mokyklas, ėmėsi motyvacinių priemonių. Jau kelerius metus Vilniaus mokyklų mokytojai gali nemokamai naudotis miesto viešuoju transportu, o nuo šių mokslo metų naujai priimtiems specialistams, kurie per pastaruosius 12 mėnesių nedirbo mokytojais arba dirbo, bet ne Vilniuje, vienerius metus skiriamos 300 eurų priemokos prie atlyginimo.
Tokia motyvacine priemone jau pasinaudojo apie 200 šiais mokslo metais darbą Vilniaus mokyklose pradėjusių mokytojų. Iš jų – apie 10 matematikos mokytojų“, – komentavo savivaldybės atstovai.
Ar tai padės abiturientams lengviau išlaikyti valstybinį matematikos brandos egzaminą, paaiškės birželį.
„Edu Vilnius“ informavo, kad, 2022 m. pavasario duomenimis, sostinės mokyklos naujiems mokslo metams ieškojo 39 matematikos mokytojų, o 24 matematikos mokytojai dirbo pensinio amžiaus. Duomenų, kiek mokyklų prisikvietė naujus mokytojus arba kiek prikalbino dar pasilikti pensinio amžiaus mokytojų, įstaiga teigė neturinti. Atnaujintus duomenis ketinama surinkti gegužę.
Netrukus turėtų paaiškėti ir bandomojo matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatai – „Edu Vilnius“ iki kovo pabaigos ketina paskelbti apibendrintus duomenis.
