„Tai yra blogybė“
V.Ąžuolas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu su plenarinio posėdžio metu pasakytais žodžiais. Jis iš tribūnos kalbėjo apie pastaruoju metu daug dėmesio sulaukusius tarpinius patikrinimus.
Seimo narys kovo 14 d. posėdyje retoriškai paklausė: „Kodėl konservatoriai taip daro švietime?“ Ir pats atsakė į klausimą.
„Autorė šių patikrinimų yra buvusi ministrė (Jurgita) Šiugždinienė, – tikino parlamentaras. – Ką ji sakė apie aukštąjį mokslą? Ji sakė: labai negerai, kad Lietuvoje yra labai daug žmonių, turinčių aukštąjį mokslą. Tai yra blogybė. Pagal konservatorius tai yra blogybė“.
Pati buvusi ministrė portalui 15min tvirtino tokių žodžių niekada nesakiusi, bet V.Ąžuolas nepasiduoda. Jis išgirdo būtent taip, kaip sakė posėdyje.
Kalbėjo konferencijoje, bet kitaip
2022 m. rugsėjį, kalbėdama tarptautinėje konferencijoje „Aukštasis mokslas: pasiekimai, iššūkiai ir galimybės“, J.Šiugždinienė teigė, kad Lietuva turi daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, tačiau tai ne visuomet reiškia teigiamą poslinkį.
„Tarp EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtos organizacijos – red. past.) šalių mes tikrai atrodome labai gerai, – jos kalbą citavo lrt.lt. – Tai lyg patvirtina prielaidą, kad tie, kurie įgyja aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje, yra kūrybingi, atsakingi ir atviri.
Tačiau vis dėlto, jei pasižiūrėtume giliau, išsilavinimo rodikliai, kurie turėtų patvirtinti šią prielaidą, signalizuoja kai kurias problemas.
Mes vis matome, kad pasitikėjimo, kūrybingumo, inovatyvumo, sveiko gyvenimo trukmės rodikliai atsilieka nuo keliamų tikslų ir nuo europinių vidurkių.
Ir tai kelia labai rimtą klausimą, kodėl taip yra. Turime labai daug išsilavinusių žmonių, turime labai daug diplomų, bet galimai turime mažai išsilavinimo.“
Panašu, kad būtent šias J.Šiugždinienės mintis V.Ąžuolas interpretavo savaip.
Konferencijos metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė išskyrė keletą aspektų, kurie esantys svarbūs, siekiant stiprinti aukšto mokslo sistemą.
Ištraukė iš konteksto
Pati J.Šiugždinienė 15min patikino, kad niekada nėra to sakiusi. Jos teigimu, ši citata yra ištraukta iš konteksto.
„Na ne, tikrai neteigiau“, – 15min atsakė buvusi ministrė.
Anot jos, parlamentaras taip pasielgė, nes esą nesupranta apskritai visos sistemos.
„Mes turime tikrai labai mažai žmonių, kurie šiandien renkasi profesinę kvalifikaciją. Tarkim, jeigu lyginsime su suomiais ar vokiečiais, pas mus tų, kurie baigė vidurinę mokyklą, gimnaziją kartu su profesija yra tik, jei dabar gerai pamenu, 23 proc.
Dėl to daug žmonių, gal čia iš seno ateina, nerodo gal pagarbos tai profesijai. Tai yra labai svarbu, kad daugiau žmonių rinktųsi, nebijotų rinktis profesiją ir toliau, jeigu yra noro, yra visi keliai atviri, studijuoti aukštajame moksle.
Jeigu tu įgyji profesiją ir visgi nori baigti aukštąjį mokslą, tavo kelias yra kur kas lengvesnis dabar, nes tu gali stoti į trumpąsias studijas ir toliau tęsti studijas aukštojoje mokykloje.“
Bet taip, kaip jis sakė, aš tikrai niekada nesakiau“, – 15min komentavo J.Šiugždinienė.
„Ką išgirdau, tą pasakiau“
15min susisiekus su V.Ąžuolu, jis savo pozicijos laikėsi ir toliau.
„Buvo tokia situacija: klausė apie aukštąjį mokslą ministrės ir ministrė pasisakė, kad Lietuvoje yra labai daug aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių. Tai tarsi blogybė, kad jų yra labai daug. Mes per daug jų turim. Na, tai jie tą ir darė, kad tų žmonių būtų mažiau.
Jos logika, kad į profesines (mokyklas) turi eiti daugiau žmonių ir kad aukštąjį išsilavinimą per daug turinčių žmonių. Pagal jos logiką taip išeina, kad daugiau turim į profkes žmones siųst“, – 15min kalbėjo V.Ąžuolas.
Priminus, kad J.Šiugždinienė užsiminė ir apie galimybę pabaigti profesinį mokymą, o vėliau – aukštąjį, jis tai prilygino pasityčiojimui.
„Tai kas čia per nesąmonė, priversti žmones nueiti į profkę ir varyt į aukštąjį. Kas čia? – piktinosi V.Ąžuolas. – Pasityčiojimas iš mokinių?
Tai anksčiau galėjai, baigęs dvyliktą klasę, eiti tiesiai į aukštąjį, o ne verčiamas eiti į profesinį mokslą. Tai aš ir noriu pasakyti, kad ji verčia nueiti į profesinį, tada nueiti į aukštąjį.“
Pasitikslinus, ar nemano, kad taip cituodamas buvusią ministrę ištraukia jos žodžius iš konteksto, Seimo narys atsakė: „Tai palaukit. Ministras, kai kalba renginyje, tai čia kaip reiktų, nežinau, renginio pradžią pradėti cituoti ir renginio pabaigą cituot? Aš ką išgirdau, ką ji pasakė, tai aš ir pasakiau.“
15min verdiktas: trūksta konteksto. Kaip 15min teigė buvusi ministrė, jos žodžiai buvo ištraukti iš konteksto ir ji niekada to nesakė. Ji kalbėjo apie tai, jog mažai žmonių Lietuvoje renkasi profesinį mokslą.
Publikacija parengta 15min bendradarbiaujant su „Meta“, ja siekiama stabdyti klaidinančių naujienų plitimą socialiniame tinkle. Daugiau apie programą ir jos taisykles – čia.
