„Atvyko lektorius ir vedė paskaitą pagal sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą“, – 15min paaiškino, skaidrę paviešinusi moksleivė. Mergina nenorėjo, kad būtų atskleista jos tapatybė ar paviešinta mokykla, kurioje ji mokosi (šie duomenys redakcijai žinomi).
„Be viso šito, paskaitoje buvo paminėti tokie dalykai, kad vyras šeimoje turi priimti sprendimus, jam reikia duoti pailsėti po darbo, o moterys visada turi palaikyti vyrą ir jos vadovaujasi tik jausmais, emocijomis“, – taip apie pamoką atsiliepė joje dalyvavusi moksleivė.
Panašu, kad šią žinią lektorius paskleidė plačiai – internete gausu žinučių, skelbiančių apie jo apsilankymą vis kitoje mokykloje.
Žurnalistei pavyko susisiekti su lektoriumi, tačiau jis nepanoro komentuoti situacijos žiniasklaidai, saugodamas savo privatumą. 15min redakcijai žinoma jo tapatybė. Į jo teiginius sureagavo ir Lietuvos žmogaus teisių centro komunikacijos vadovė Jūratė Juškaitė, ir Seimo narė Dovilė Šakalienė.
Įžvelgia pažeidimų požymių
Trečiadienį savo vertinimą pateikė ir Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba.
„Jūsų atsiųsta ir internete paplitusi informacija tikrai kelia susirūpinimą, joje gali būti įžvelgti Lygių galimybių įstatymo pažeidimo požymiai. Šis įstatymas numato, kad švietimo įstaigos ir švietimo paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad programose, vadovėliuose ir mokymo priemonėse nebūtų diskriminavimo ir diskriminavimo propagavimo dėl lyties“, – 15min teigė tarnybos Komunikacijos skyriaus atstovė ryšiams su visuomene Izabelė Švaraitė.
Tarnyba, norėdama pradėti tyrimą dėl galimo lygių galimybių pažeidimo, turėtų turėti daugiau informacijos. Jei šią istoriją paviešinusi mergina nenori viešai atskleisti lektoriaus pavardės ir mokyklos, kurioje ši paskaita vyko, ji šią informaciją Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai gali pateikti anonimiškai, be jos sutikimo šios aplinkybės nebus viešinamos.
„Taip pat svarstysime galimybę bendradarbiauti su Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga, nes įtariame, kad tokia informacija mokyklose gali pažeisti nepilnamečių interesus“, – teigė I.Švaraitė.
Iš 15min žurnalistės tarnyba sužinojo, kad ši paskaita vyko įgyvendinant Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai bendrąją programą.
„Šių metų pradžioje lygių galimybių kontrolierė Agneta Skardžiuvienė jau kreipėsi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją dėl šios programos mokymų pedagogams kokybės užtikrinimo“, – priminė ji.
Anot jos, mokymo priemonėse įtvirtinami lyčių stereotipai yra gana paplitusi problema, kitą savaitę Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos atstovai planuoja susitikti su Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos specialistais ir aptarti, ką galima padaryti sprendžiant šią problemą, dėl kurios Lietuva sulaukė ir rekomendacijų iš Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komiteto.
Šis komitetas tiek 2014 m., tiek 2019 m. rekomendavo Lietuvai pašalinti lyčių stereotipus iš mokymo (-si) priemonių.
Tokios žinutės žalingos
Pasak Tarnybos Lygių galimybių integravimo skyriaus vyresniosios patarėjos Vilmos Gabrieliūtės, žinutės moksleiviams apie tai, kas jiems privalu, o ko daryti „nepriklauso“ pagal jų lytį, yra žalingos. Jos ilgainiui priimamos kaip scenarijai, kuriais reikia vadovautis ir pagal kuriuos pradedama matuoti savo ir kitų žmonių vertė.
„Išankstinės nuostatos turi įtakos mokinių akademiniams pasiekimams, savijautai švietimo įstaigose, profesiniams pasirinkimams. Laiku neužkirstas kelias stereotipinėms nuostatoms, gali apriboti mokinių individualų augimą bei kurti kliūtis asmens sėkmei gyvenime. Seksistinės nuostatos švietime bei visuomenėje apskritai yra kelias į lyčių nelygybę, skatina smurto lyties pagrindu bei seksualinio priekabiavimo paplitimą“, – sakė V.Gabrieliūtė.
