Julija Virganavičienė, „Julijos sūrių“ gamintoja, sūrininke tapo gana atsitiktinai. Juokiasi, kad kaltas vyras ir anyta – vyras labai norėjo, kad žmona jam „vyrišką“ sūrį pagamintų, o anyta davė pirmą pamoką.
Pradėjo virtuvėje
„Kai laukiausi kūdikio, turėjau daug laiko. Vyras pasiprašė sūrio, nors tuo metu neturėjome nei karvių, nei minties sūrius gaminti. Tačiau taip išėjo, kad sūris po sūrio – aplinkiniai sužinojo, pradėjome veiklą plėsti. Pradžia buvo virtuvėje, namų sąlygomis. Tragedija! Ypač kai maži vaikai laksto. O pienas yra pienas. Tad su laiku įsirengėme kitas patalpas, labai ačiū Trakų Veterinarijos tarnybai, kuri pagelbėjo, patarė, kaip įsikurti, kokių reikia sąlygų“, – apie pradžią pasakojo jauna moteris.
Iš pradžių tekę daug pieno sugadinti, prisipažįsta Julija. Tai druskos per daug, tai sutraukia pieną, tai dar kažkas. Anytos pamokos pravertė, tačiau reikėjo visko mokytis pačiai ir šiandien, kaip sako Julija, jos ir vyro mamos sūrių skoniai skiriasi.
Naująsias patalpas Julija kartu su vyru įsirengė 2017 metais, pradėjo jose gaminti sūrius, tačiau šiuo metu jai jau ankšta, sako – jeigu galėtų, įsirengtų viską kitaip. Šeima augina tris karves, bet planuose jau šmėžuoja ir mintis apie daugiau nei 10-ies karvių bandą.
Pradžia buvo virtuvėje, namų sąlygomis. Tragedija! Ypač kai maži vaikai laksto.
„Pradėjome nuo penkių litrų pieno, kurį atsinešėme iš anytos, nes tuo metu vyras paprašė „vyriško“ sūrio. Iš pradžių patariau nejuokauti, nes aš su sūriais nieko bendro neturėjau, – juokiasi Julija. – Vyras yra šios veiklos „kaltininkas“. Kai jis paprašė to sūrio, atsivežėme anytą, kuri ir išmokė. Kiek prisimenu, močiutė gamindavo tokius geltonus, lyg lydytus sūrius. Jau, deja, negaliu recepto tiesiogiai sužinoti, bet mėginsime kažkur rasti, nes norisi ir tokį gaminti.“
Devynių rūšių
Iš viso dabar Julija gamina devynių rūšių saldaus pieno sūrius: klasikinį be nieko, su kmynais, su želė gabaliukais, džiovintomis spanguolėmis, razinomis, „vyrišką“ su česnakais, čili pipirais, taip pat su džiovintais pomidorais, dar šiek tiek su aguonomis. Vienam sūriui pagaminti prireikia 4–5 litrų pieno.
Ateityje galvojama ir apie brandintus pelėsinius, bet tam reikėtų kitokių patalpų, didelių investicijų. Šeima nori, kad jų sūrius žinotų ir mėgtų ne tik Trakų rajone.
„Gyvename Trakų rajone, Palukny. Po mokyklos išvykome su vyru studijuoti, pabėgome į Vilnių iš kaimo, nesinorėjo tame kaime būti, Vilniuje daugiau pramogų. Bet gyvenimas vis tiek atvedė atgal – pagyvenome penkerius metus, visi savaitgaliai buvo Palukny, grįždavome į kaimą, tėvams padėdavome. Tiek mano, tiek vyro tėvai ūkininkauja. Vyras šiuo metu apie 100 ha žemės, o aš prie sūrių“, – juokėsi Julija.
Jos teigimu, dabar jiedu su vyru stengiasi važiuoti į įvairias muges, kuo plačiau pristatyti savo sūrius, ypač Trakų rajone. Čia jau jie gana gerai pažįstami, kaip ir Pagiriuose vykstančiame kassavaitiniame sekmadienio turguje. Kartą vyras ten nenuvyko, nes tuo metu sūrius pardavinėjo Varėnos grybų šventėje, tai vieni vilniečiai net į Dzūkiją dėl mėgstamo sūrio nepatingėjo nuvažiuoti.
„Paklausa yra. Trakų rajone mus jau pažįsta, Pagirių turgavietėje sekmadieniais būname nuo 9 iki 12 val. maždaug. O taip iš namų žmonės paima, atvažiuoja ir nusiperka. Nors ir negaminu tiek, kad bet kada gali atvažiuoti ir nusipirkti. Gaminu, kad negulėtų. Tai priklauso nuo užsakymų“, – apie galimybes įsigyti jos produkcijos kalbėjo Julija.
Tiek mano, tiek vyro tėvai ūkininkauja. Vyras šiuo metu apie 100 ha žemės, o aš prie sūrių, – sakė Julija.
Vyras ūkininkauja, tačiau padeda ir sūrius gaminti, tikino sūrininkė. Ypač situacijose, kai nėra kitos išeities – prieš pernai Kalėdas Julija susižalojo ranką, tad dirbti negalėjo, o buvęs pats darbymetis, nes sūriai pakuojami ir kaip dovanos. Todėl darbo imtis teko vyrui. „Užsijuosė prijuostę ir dirbo, jam gerai sekėsi“, – užtikrino.
Susirasti darbuotojų, anot Julijos, sunku. Esą ir norinčių nėra, ir darbas nelengvas. Be to, pati sūrius gamindama Julija tvirtina galinti būti tikra dėl kokybės. Jeigu priimtų kitą žmogų, būtų sunkiau.
Be sūrių Julija gamina ir jogurtus, sviestą, parduoda dalį pieno. Tad, kaip sako, išgyventi iš šito užsiėmimo jie tikrai gali. Kilogramas sūrio kainuoja 5–6,5 euro. Populiariausias tebėra baltas klasikinis sūris, taip pat saldus su razinomis, populiarėja ir su džiovintais pomidorais.
Apie fėjas
Ūkyje Julija rengia ir edukacijas, atvažiuoja vaikų, iš kurių sako sulaukianti itin smagių komplimentų – kadangi rodo, kaip gaminami ne tik sūriai, bet ir ledai, todėl ne vienas ją pavadina ledų fėja.
Trakų rajone kaip kaimas, taip fėja. Taip juokauja Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorius Darius Kvedaravičius: „Esam turistinė vietovė ir daug amatininkų, amatininkių, kurios savo kaimuose rado nišas – kažkas sūrius gamina, kažkas duoną kepa, kažkas kibinus, šimtalapius, šakočius, pirtis ir t.t. gamina. Beveik kiekviename kaime galima atrasti tokius smulkius verslininkus – amatininkus.“
Sūrių gamintojų esama ir daugiau, bet tokių aktyvių kaip Julija nerasi, administracijos direktoriui antrina ir Trakų rajono merė Edita Rudelienė.
„Man labai graži ta tradicija, kai šeimos verslas, dirbama su meile, matyti, kad produktai ne tik pagaminti, bet ir gražiai supakuoti, sudėlioti. Kai atveža Kalėdoms, tai nieko ir galvoti nereikia – jau yra dėžutėje sudėta, tik padovanoti lieka. Tik dovana ne ilgalaikė, reikia padovanoti ir suvalgyti greitai“, – šyptelėjo E.Rudelienė.
