Naujoji partija vadinsis Darbo partija, jai vadovaus Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė.
Už jos kandidatūrą balsavo 3 467 „darbiečiai“, 29 buvo prieš, 30 susilaikė. Už buvo 85 „krikščionys“, penki iš jų susilaikė.
Partijos vadovas rinktas iš vieno kandidato. Suvažiavimo delegatų iškelti Vytautas Gapšys, Viktoras Uspaskichas, Vydas Gedvilas, Gediminas Vagnorius, Artūras Paulauskas atsisakė kandidatuoti.
„Vieną dešimtmetį buvo vienas pirmininkas, kitą – tegu būna kitas pirmininkas. Su manimi pasitinkame vieną jubiliejų, davai, kitą jubiliejų pasitinkame su kitu“, – teigė V.Uspaskichas ir pabrėžė būsiąs aktyvus partijos narys.
Jo pasirodymas suvažiavime sukėlė ovacijas.
Su manimi pasitinkame vieną jubiliejų, davai, kitą jubiliejų pasitinkame su kitu, – sakė Viktoras Uspaskichas.
L.Graužinienė sakė kandidatuoti į partijos vadoves sutikusi, tik gavusi sutuoktinio leidimą. Ji pabrėžė, kad Darbo partija ir toliau „neatsitrauks nuo teisingumo ir žmogaus teisių gynimo“, dirbdama ji žadėjo vadovautis komandiniu darbu.
„Pagrindinis kriterijus, kuris mūsų komandą vienija ir vienys – tai priklausymas Darbo partijai. Ir tuo žodžiu viskas pasakyta“, – pareiškė L.Graužinienė.
Už jos kandidatūrą agitavęs V.Uspaskichas gyrė šią politikę už ištikimybę ir stiprybę.
„Ji atstačiusi savo moterišką, bet stiprią krūtinę vedė partiją sunkiu metu. Partija tikrai bus gerose rankose, ji gerai bus atstovaujama visais lygiais“, – kalbėjo V.Uspaskichas.
Jis pasidžiaugė, kad Seimo pirmininko pakeitimas buvo sėkmingas. Anot jo, dabar parlamento vadovas yra matomas.
„Nesakau, kad V.Gedvilas – blogas žmogus, bet jis turi būti matomas labiau negu prezidentas, nes jis yra nuo Darbo partijos“, – sakė V.Uspaskichas.
Darbo partijos vicepirmininkais tapo Virginija Baltraitienė, Vilija Filipovičienė, Valentinas Bukauskas, Kęstutis Daukšys, V.Gedvilas, A.Paulauskas, Jonas Pinskus, Šarūnas Birutis ir G.Vagnorius.
Aukščiausioje partijos vadovybėje nebeliko už juodąją buhalteriją ir sukčiavimą nuteistų V.Uspaskicho bei V.Gapšio.
Krikščionys pasitenkino antraeiliais postais
Suvažiavime Šiaulių arenoje dalyvavo 3 526 „darbiečiai“ ir 90 Krikščionių partijos narių. Už partijų jungimąsi buvo per 3 400 „darbiečių“, prieš balsavo 57 Darbo partijos (leiboristų) nariai ir 41 susilaikė. Už jungimąsi buvo 89 Krikščionių partijos delegatai, nė vienas nebalsavo prieš, vienas susilaikė.
Pagal iš anksto sutartas jungimosi sąlygas, Krikščionių partijos atstovai negalėjo pretenduoti į susijungusios organizacijos vadovus.
„Krikščionių partija neteikia kandidato į partijos pirmininkus“, – susitarimo sąlygas kandidatams pristatė Seimo narė V.Baltraitienė.
Pagal partijų susitarimą, Krikščionių partijos atstovai gaus vietų prezidiume, valdyboje, taryboje, jie vadovaus keliems reorganizuotos partijos skyriams.
Teisingumo ministerijos duomenimis, susijungę su „dukterine“ Leiboristų partija „darbiečiai“ deklaravo turintys 17 744 narius.
Krikščionių partija įkurta 2010 metų sausio 23 dieną susijungus Krikščionių konservatorių socialinei sąjungai ir Lietuvos krikščioniškosios demokratijos partijai. Savo statute partija skelbė, kad tai pagal šiuolaikinio konservatizmo nuostatas veikianti politinė centro dešinės partija. Jai vadovavo buvęs konservatorių premjeras G.Vagnorius. Teisingumo ministerijai šiemet ji yra pateikusi duomenis, kad turi 7 820 narių. Ši partija neatstovaujama parlamente.
Darbo partiją 2003 metų spalio 18 dieną įkūrė Kėdainių milijonierius V.Uspaskichas. Seime ji turi 29 atstovus. Teisingumo ministerijos duomenimis, susijungę su „dukterine“ Leiboristų partija „darbiečiai“ deklaravo turintys 17 744 narius.
Anksčiau šiemet Darbo partija buvo pranešusi apie ketinimus jungtis su partija „Tvarka ir teisingumas“. Tačiau prieš tai „darbiečiams“ susijungus su Leiboristų partija, derybos su „tvarkiečiais“ įstrigo. „Tvarka ir teisingumas“ pavasarį pranešė stabdanti derybas su Darbo partija, nes jos netenkino nei derybų eiga, nei pasiekti rezultatai.
V.Uspaskichas: Apie bendrą koalicijos kandidatą į prezidentus kalbėti pradėta per vėlai
Valdančiojoje koalicijoje per vėlai atsirado idėja kelti bendrą kandidatą per prezidento rinkimus, sako Darbo partijos įkūrėjas parlamentaras V.Uspaskichas.
„Būtų anksčiau aptartas tas klausimas, būtų prieita prie bendros nuomonės, bendro kandidato, svarstytume ir mes, bet to nebuvo padaryta“, – šeštadienį prieš suvažiavimą Šiaulių arenoje žurnalistams sakė V.Uspaskichas.
Jo teigimu, iš esmės bendro kandidato idėja rimtai nesvarstyta, tik buvo iškelta.
„Mes tos idėjos nesvarstėme, tik iškelta idėja, bet ji labai greitai žlugo, matyt. Taip rimtai, kad koalicija būtų susirinkusi ta tema ir kalbėtų, taip nebuvo kalbėta, ir mes pasakėme tuo metu, kai pradėjo apie tai kalbėti, kad turite paskubėti, nes prezidento rinkimuose kandidatą iškelti reikia ne prieš mėnesį, nors prieš pusę metų“, – tvirtino V.Uspaskichas.
Jis priminė, kad „darbiečiai“ savo kandidatą kelti nusprendė gerokai anksčiau.
Darbo partija šeštadienį per suvažiavimą savo kandidatu į prezidentus planuoja patvirtinti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Artūro Paulausko kandidatūrą.
Prieš keletą savaičių partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderis Rolandas Paksas pasiūlė valdančiajai centro kairės koalicijai kelti vieną kandidatą į prezidentus. Toks kandidatas, anot jo, būtų tinkamas varžovas dabartinei šalies vadovei Daliai Grybauskaitei.
Prezidento rinkimai vyks kitų metų gegužę.
Valdančiąją koaliciją sudaro Lietuvos socialdemokratų partija, Darbo partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcija.
