Jo teigimu, nustatyti terminai leidimams gauti yra per ilgi.
Trečiadienį Vyriausybė pritarė Kultūros ministerijos, kuruojančios Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą (LGGRTC), pataisytoms taisyklėms, apibrėžiančioms galimybę susipažinti su Lietuvos ypatingajame archyve (LYA) saugomomis KGB bylomis. Jose fiksuota informacija apie asmenis, slapčia bendradarbiavusius su sovietinėmis represinėmis struktūromis, bet po Nepriklausomybės atkūrimo apie tai prisipažinusius.
Pasak dienraščio „Lietuvos žinios“, susipažinti su tokių asmenų bylomis, tęsint valstybės pažadą jų neviešinti, iki šiol buvo galima tik gavus Valstybės saugumo departamento (VSD) leidimą. Tačiau praėjusių metų viduryje Seimui priėmus LGGRTC įstatymo pataisas, teisę suteikti tokius leidimus iš VSD perima genocido tyrėjai. LGGRTC priskirta ir funkcija nuo kovo pradžios viešinti Lietuvos iki šiol saugotus KGB archyvus.
Tačiau pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles atsakymo gali tekti laukti kelis mėnesius.
Taisyklėse numatyta, kad susipažinti su ribojamais dokumentais panorusių piliečių užklausą pirmiausia tirs LYA. Šiai įstaigai numatyta prievolė ne vėliau kaip per 10 darbo dienų, o esant dideliam užsakomų dokumentų kiekiui – ne vėliau kaip per 20 darbo dienų, nustatyti, ar pateiktame užsakyme yra duomenų apie liustracijos prievolę įvykdžiusį asmenį, ir tada kreiptis į LGGRTC sutikimo pateikti prašomą informaciją.
LGGRTC savo ruožtu, priklausomai nuo prašomų dokumentų apimties, turi 15–30 dienų limitą patikrinti pateiktą užsakymą bei dar 5 dienas pateikti LYA raštišką leidimą išduoti dokumentus arba prašymą atmesti.
„Sprendžiant pagal Vyriausybės priimtą nutarimą, susipažinimo su dokumentais procesas iš tiesų užsitęs. Be to, LYA tarsi nedisponuoja informacija apie prisipažinusius asmenis – ją iki šiol valdė VSD. Nebent tos maždaug 400 bylų, kuriose gali būti minimi su KGB bendradarbiavę ir apie tai prisipažinę asmenys, archyvarų jau yra sužymėtos. Tačiau tokiu atveju nei 20, nei 10 dienų priimti sprendimui nereikia“, – teigia A.Anušauskas.
Jo teigimu, LGGRTC, jei jau yra žinoma konkreti byla ir konkretus įvardytas asmuo, darbą galėtų atlikti per savaitę.
LGGRTC vadovė Birutė Teresė Burauskaitė tvirtina, kad net Vyriausybės patvirtinti terminai gali būti sunkiai įveikiami.
Pasak dienraščio, Vyriausybė iš tiesų iki šiol nerado lėšų KGB archyvo viešinimo programai įgyvendinti.
Pasak Seimo NSGK pirmininko A.Anušausko, KGB archyvo viešinimo programai reikiamų lėšų – maždaug 400 tūkst. litų – skyrimas buvo užblokuotas parlamentiniame Biudžeto ir finansų komitete, tad jos nebuvo įtrauktos į Genocido centrui numatytų pinigų eilutę.
