Emigrantų grupėse socialiniuose tinkluose bei interneto forumuose gausu diskusijų apie šaltojo metų laiko susirgimus bei klausimų, kur įsigyti Lietuvoje parduodamų vaistų. Tautiečiai vienas per kitą keikdami britų medikus atskleidžia vietas, kur legaliai ir nelabai pardavinėjami vaistai.
Londonietis Aivaras, emigracijoje gyvenantis dešimtmetį, neslepia sarkastiško požiūrio į vietos gydytojus ir rimtai nevertina peršalimo ligų.
„Užpuolus gripui ar slogai nematau prasmės eiti į polikliniką, juk tokios ligos mums gerai pažįstamos ir visiškai aišku, kaip jas gydyti. Kol čia sulauksi vizito pas šeimos gydytoją, spėsi pats pasveikti. O jei reikia vaistų, pilnos lietuvių parduotuvės, kur nei recepto, nei dar ko prašo“, – atviravo vyras.
Londone lietuviškų parduotuvių, kuriose „iš po stalo“ parduodami receptiniai ir nereceptiniai vaistai, yra bent dešimt. Jose vaistininkus ir gydytojus atstoja pardavėjos, kurios prireikus pataria, kokį preparatą įsigyti.
Sergantiems tautiečiams pagalbos ranką tiesia ir registruoti, gimtąją kalba kalbantys medikai. Sostinės centre įsikūrusioje vaistinėje lietuviai ne tik gali įsigyti medikamentų, bet ir gauti nemokamą lietuvio gydytojo bei vaistininko konsultaciją ir receptą reikiamiems vaistams.
Tautiečiai vienas per kitą keikdami britų medikus atskleidžia vietas, kur legaliai ir nelabai pardavinėjami vaistai.
Vaistinėje dirbantis Anatolijus Kostiukevičius neslepia žinantis apie emigravusių lietuvių pomėgį gydytis patiems, tačiau primygtinai pataria to nesiimti. Vaistininkas atvirauja neretai susiduriantis su pacientais, kuriems gydymasis be medikų diagnozės baigėsi komplikacijomis.
„Į mus kreipiasi ir „nugydytų“, ir „nusigydžiusių“ pacientų. Ligos, kurias buvo galima išgydyti greitai, įsisenėja ir iš ūminių virsta lėtinėmis, tuomet procesas užtrunka. Perkant vaistus „iš po stalo“ gali sau daug labiau pakenkti, nei pakenkia liga“, – 15min.lt sakė vaistininkas.
Antibiotikai – nuo visų ligų
Vienas dažniausių susirgusių tautiečių diskusijose užduodamų klausimų – kur įsigyti antibiotikų be recepto. Bene populiariausi vaistai – „Ospamox“, kuriais lietuviai pasakoja besigydantys pačias įvairiausias ligas – nuo danties skausmo iki sinusito. Medikai įspėja antibiotikus vartoti tik paskyrus gydytojui ir nesigriebti jų nežinant diagnozės. Antibiotikai skirti gydyti bakterines ligas, tad vartojant juos susirgus virusinėmis infekcijomis ne tik nepasveikstama, bet ir silpninamas imunitetas.
Lietuvos gydytojai būgštauja, kad tautiečiai pernelyg dažnai griebiasi šių itin stiprių preparatų ir taip silpnina organizmą bei pažeidžia natūralią mikroflorą. Kuo dažniau vartojami antibiotikai, tuo didesnė tikimybė, kad organizmas prie jų įpras, tad rimtai susirgus nebereaguos į vaistus.
Lietuviškose parduotuvėse Londone „Ospamox“ antibiotikų galima įsigyti greitai. Maisto prekių parduotuvėse pardavėjos neprašo receptų ir neklausia, kokiai ligai gydyti jie bus naudojami.
Dėl šių vaistų pacientus įspėja ir A.Kostiukevičius: „Visi žino, kad reikia gydytis antibiotikais, tačiau antibiotikų yra daugybė, jie skirti skirtingoms ligoms, skiriami skirtingomis dozėmis, tad negerai medicininio išsilavinimo neturinčiam žmogui pačiam nuspręsti, kuo ir kaip gydytis. Be to, kas padėjo vienam ligoniui, nebūtinai tiks kitam“.
Su gydytojo nuomone nesutiko londonietė Ineta, namuose visuomet turinti antibiotikų ir jais besigydanti peršalimo ligas.
„Sergu kiekvieną žiemą, todėl iš Lietuvos per atostogas atsivežu antibiotikų. Negaliu sau leisti kelias dienas neiti į darbą, keliauti į polikliniką, gulėti lovoje, todėl vartoju stipriausius vaistus, kad likčiau darbinga ir kuo greičiau „užmuščiau“ bakterijas ar nukristų temperatūra“, – pasakojo moteris, pridurdama, kad antibiotikai jai padeda nugalėti ir gripą, ir anginą.
Specialistai įspėja, kad tokia savigyda gali baigtis labai blogai, mat antibiotikai nesumažina temperatūros ir negydo ligų simptomų. Šie vaistai skirti naikinti ligos priežastį ir tik tuomet, kai organizmas pats nebesugeba kovoti. Jei antibiotikai vartojami be rimtos priežasties, jie silpnina kūno pasipriešinimą ligai, tad jam tampa sunkiau kovoti su antikūnais. Tai reiškia, kad geriant antibiotikus nepaskyrus medikui, galima ligą gydyti daug ilgiau ir sudėtingiau.
Londone lietuviškų parduotuvių, kuriose „iš po stalo“ parduodami receptiniai ir nereceptiniai vaistai, yra bent dešimt.
Savavališkai gydytis susirgus emigracijoje nepatariama dar ir dėl to, kad esant skirtingoms klimato sąlygoms ligos gali pasireikšti visiškai skirtingai.
Tad simptomai, Lietuvoje reiškę vieną ligą, Didžiojoje Britanijoje gali perspėti apie visiškai kitą susirgimą.
„Mūsų kūnai – prisitaikę prie Lietuvos aplinkos bei oro sąlygų. Kai kurios ligos čia pasireiškia kitokiais simptomais nei Lietuvoje, o kai kurių simptomai tokie skirtingi, kad apskritai sunku juos susieti su tėvynėje įprastomis ligomis, todėl skatinu visada pasikliauti specialistais“, – kalbėjo lietuviškos vaistinės darbuotojas.
Lietuviai gydosi patys
Ligą nustačius ne gydytojui ir pradėjus gydyti pačiam, padidėja įvairių komplikacijų tikimybė. Be to, gydant virusinį susirgimą bakterinėms ligoms skirtais vaistais, liga nesitraukia ir progresuoja.
Vaistininkas A.Kostiukevičius tvirtino, kad Londono lietuviai neretai apsunkina medikų darbą, nes manosi žinantys daugiau ir geriau už specialistą: „Kartais aš pats gaunu tokių pacientų patarimų, kad net ausys linksta. Pasitaiko atvejų, kai pacientas „žino geriau“ už gydytoją, tokiu atveju mums nebėra vietos patarimui. 3 mln. lietuvių save dažnai laiko ne tik krepšinio ekspertais, galinčiais paaiškinti ir žaidėjams, ir treneriams. Taip pat neretai jie jaučiasi gudresni už gydytojus“.
Maisto prekių parduotuvėse pardavėjos neprašo receptų ir neklausia, kokiai ligai gydyti vaistai bus naudojami.
Gydytis be medikų pagalbos emigravę tautiečiai linkę dėl keleto priežasčių. Pirmiausia – lietuvių bendruomenė itin nepasitiki britų gydymo įstaigomis. Įsitikinimas, kad vietos medikai nekompetetingi ir nieko neišmano, trukdo kreiptis į juos ištikus bėdai. Taip pat dažnas susirgęs taupo pinigus, todėl nesigydo ir toliau eina į darbą, mat vizito pas šeimos gydytoją tenka laukti apie dvi savaites.
Lietuviai įsitikinę, kad Jungtinės Karalystės gydytojai visoms ligoms gydyti skiria „Paracetamolio“, be to, negeba atlikti tinkamos apžiūros ir nustatyti tikslios diagnozės. Būtent dėl šios priežasties klesti privačios lietuvių gydymo įstaigos. Ir būtent dėl to tautiečiai grįžę į tėvynę atostogų pirmiausia skuba pas gydytojus.
Sostinės centre lietuviai įkūrė ne tik vaistinę, bet ir greitosios apžiūros kliniką, kurioje nebūtina išankstinė registracija. Neretai už gydytojo apžiūrą tokiose klinikose Jungtinėje Karalystėje tenka sumokėti, tačiau tautiečių vadovaujamoje įstaigoje ši paslauga nemokama.
Šalia esančioje vaistinėje dirbantis A. Kostiukevičius tvirtino, kad ši paslauga sukurta suderinant du imigrantams svarbiausius aspektus: laiko stoką bei pasitikėjimą savo šalies medikais.
„Visi darbuotojai – registruoti savo gimtojoje šalyje bei Didžiojoje Britanijoje, įmonė moka algas gydytojams, tad pacientams apžiūra nemokama. Dažnai mūsiškiai apleidžia sveikatą būtent dėl laiko stokos. Reikia laukti eilėse poliklinikoje, paskui dar įsigyti reikiamų vaistų gali tekti keliauti į kitą miesto galą. Londone kiekviena kelionė ilga ir ne visi tam turi laiko, o ir diagnozę, išgirstą sava kalba, suprasti paprasčiau“, – kalbėjo vaistininkas pridurdamas, kad lietuviškoje klinikoje pacientai viską atlieka vienu metu ir gana greitai.
Peršalimo ligas tautiečiai linkę gydytis ir liaudiškais metodais. Lietuviškų prekių parduotuvėse gausu įvairiausių augalinių preparatų, medaus ir kitokių Lietuvoje gydymui naudojamų prekių.
