Norvegijos ambasadorius Vilniuje Dagas M.Halvorsenas teigė, kad „Lietuvos viešojoje erdvėje atsiradus įvairioms interpretacijoms dėl norvegų vaikų teisų apsaugos politikos, dauguma lietuvių į Norvegiją pradėjo žvelgti skeptiškai“.
„Esame įsitikinę, kad reikėtų atkreipti dėmesį į nuo pat Lietuvos nepriklausomybės atgavimo įvairiose srityse vykstantį Norvegijos ir Lietuvos bendradarbiavimą, nes Lietuva yra ne tik viena artimesnių Norvegijos kaimynių bei verslo partnerių – šioje šalyje gyvena viena didžiausių lietuvių diasporų. Glaudiems Lietuvos ir Norvegijos ekonominiams bei socialiniams santykiams būtinas dialogas, dalinimasis informacija ir patirtimi įvairiais lygmenimis“, – teigė diplomatas, raštu atsakydamas į BNS klausimą.
„Įvertinusi esamą padėtį, perspektyvas ir galimybes, ambasada pageidauja suteikti daugiau informacijos ir faktų apie Norvegijos bei Lietuvos bendradarbiavimą įvairiose srityse, taip pat pranešti apie abi šalis siejančius ateities planus. Kad tai padaryti galėtume kuo efektyviau, reikalingos gairės bei įžvalgos iš vietinės komunikacijos agentūros, todėl kovo pabaigoje ėmėme bendradarbiauti su „Ad verum“ agentūra“, – teigė diplomatas.
Emigrantų šeimų padėtimi Norvegijoje ypač susirūpinta po to, kai Norvegijos vaiko teisių apsaugos tarnyba „Barnevernet“ šiemet nuo motinos atskyrė mažametį Gabrielių B. Po to, kai giminaitis jį bandė parvežti į Lietuvą, bet Švedijos pareigūnai vaiką grąžino Norvegijai, buvo apribotos motinos teisės į vaiką.
„Barnevernet“ veiksmai Lietuvos žiniasklaidoje sulaukė daug neigiamų vertinimų.
Taip pat skaitykite: Į Seimą atvažiavę norvegai prašo Lietuvos spausti Norvegiją dėl grobiamų vaikų
