Druskininkų savivaldybė šią savaitę savo interneto svetainėje skelbė „kviečianti įprasminti Druskininkams nusipelniusių žmonių atminimą“.
Sąraše – ne tik Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Karolis Dineika, Antanas Dambrauskas, Žakas Lipšicas, Ignacijus Fonbergas, bet ir dviprasmiškai vertinamas Juzefas Pilsudskis.
„Lenkijos maršalas, Abiejų Tautų Respublikos atkūrimo iniciatorius, tarpukario Druskininkų garbės pilietis“, – taip savivaldybės pranešime apibūdinamas J.Pilsudskis.
Per daugiau nei 30 metų nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo idėja įamžinti šio dviprasmiškai vertinamo Lenkijos veikėjo atminimą keliama ne pirmą kartą.
Tačiau tai paprastai sulaukdavo kritikos, įvertinus J.Pilsudskio vaidmenį užgrobiant Lietuvos sostinę Vilnių tarpukariu.
„Ne paminklai bus statomi“
Savivaldybės pranešime nurodoma, kad „žymių druskininkiečių“ atminimą ketinama įprasminti mažosios architektūros elementais.
Druskininkų meras Ričardas Malinauskas pabrėžia, kad J.Pilsudskis bus pagerbtas ne paminklu.
„Man J.Pilsudskis niekuo nesiskiria nuo kitų, kuriuos taip pat žmonės nori įamžinti, ir tai bus padaroma. Tik pasakau – ne paminklai bus statomi“, – 15min sakė kurorto vadovas.
Jis teigė, kad savivaldybė laukia pasiūlymų iš žmonių.
„Vietiniai dėl Dambrausko jau yra pasiūlę pagal jo paties rankų gamybos kėdę padaryti didelę kėdę, kiti siūlo vėl kažkokius būtent tiems žmonėms charakterizuojamus dalykus“, – pasakojo R.Malinauskas.
Anot jo, pasiūlymų dėl J.Pilsudskio įamžinimo kol kas nesulaukta.
Be kita ko, R.Malinauskas tvirtina nevertinantis J.Pilsudskio asmenybės kaip dviprasmiškos.
„Kai kam aš esu skandalingiausias Lietuvoje ir dviprasmiškas, tai šitoje vietoje dviprasmiškas ar nedviprasmiškas, žinot, mane mažai jaudina. Man skandalingiausia ir labiausiai dviprasmiška yra Landsbergių giminė, na, ir ką dabar daryt?“, – piktinosi Druskininkų meras.
Kaip nurodoma savivaldybės pranešime pateiktame žemėlapyje, J.Pilsudskio atminimą ruošiamasi įamžinti šalia Nemuno, Kurorto gatvėje.
Pasiglemžė Vilniaus kraštą
Druskininkus tarpukariu valdė Lenkija, o prieštaringai ir dviprasmiškai Lietuvoje vertinamas J.Pilsudskis mėgo ten ilsėtis.
Zalavo dvare, tuometinėje Švenčionių apskrityje, gimęs J.Pilsudskis yra vienas žymiausių XX a. Lenkijos veikėjų.
Tuo pačiu J.Pilsudskis ignoravo 1918 metų vasario 16-ąją atkurtą Lietuvos valstybingumą, o 1920 metų spalį inscenizavo generolo Lucjano Želigowskio tariamą maištą, kurio metu „maištininkai“ užėmė Vilniaus kraštą ir jį prijungė prie Lenkijos.
Tai įžiebė konfliktą tarp Lietuvos ir Lenkijos, anksčiau turėjusių ilgą bendrystės istoriją.
J.Pilsudskis palaidotas Vavelyje, Krokuvoje, tačiau Vilniuje, Rasų kapinėse, šalia motinos, palaidota jo širdis.
