Planas tartis su verslininkais dėl didesnių algų buvo paskelbtas balandžio 20 dieną įvykusioje spaudos konferencijoje, kurioje „valstiečiai“ Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius ir Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas T.Tomilinas teigė, kad susitarimas dėl didesnių algų turėtų įvykti anksčiau, nei Seimas imsis spręsti dėl naujo Darbo kodekso. Jie aiškino, kad jei darbdaviai nenorės tartis, naujasis Darbo kodeksas gali nesulaukti palaikymo Seime.
Spaudos konferencijoje dalyvavęs darbdavių, kuriems naujojo Darbo kodekso reikėjo kaip oro, atstovas, Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis aiškino, kad darbdaviai linkę sutikti dėl ne didesnio kaip 5 proc. algų kėlimo kasmet.
Tokius planus tą pačią dieną išjuokė prezidentė Dalia Grybauskaitė, sakydama, kad tiek algos augs natūraliai augant ekonomikai.
Tačiau Darbo kodekso pakeitimus Seimas palaimino ir be susitarimo dėl didesnių algų. T.Tomilinas trečiadienį 15min sakė, kad susitarimas yra pasiektas ir jis dabar yra derinamas.
Trišalei tarybai priklausanti Investuotojų forumo vadovė R.Skyrienė 15min sakė, kad algas gali auginti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, įmonių augimas, o ne susitarimai.
„Kaip galima reikalauti, kad pasirašytume didinti atlyginimus ir nieko už tai neduoti daugiau? Sakiau, kad jeigu jūs galvojate, kad jūs šitą Darbo kodeksą mums duodate kaip lankstų, tai jis toks nebėra. Tai ir pamirškim“, – sakė ji.
„Sutinku, jeigu man pasako: pelno mokestis – 12 proc., „Sodros“ įmoka – minus 1 proc. šiemet, kitais metais dar vienas. Iškart sakau – aš didinu atlyginimus. O kol kas man niekas šito nepasiūlė“, – teigė ji ir pabrėžė, kad Airijoje algos kilo mainais į mokesčių mažinimą.
Anot pašnekovės, apklausus Investuotojų forumui priklausančias įmones paaiškėjo, kad 70 proc. jų rengiasi priimti daugiau darbuotojų ir didinti atlyginimus.
„Aišku, kad ne visi. Ne visi ir auga kasmet“, – pabrėžė R.Skyrienė.
Ji pabrėžė, kad šių įmonių vidutinis atlyginimas ir taip yra du kartus didesnis už Lietuvos vidurkį: „Tai dabar mes pasižadėtume 10 proc. padidinti, ir tas pasižadėtų, kuris moka minimalią algą. Tai kaip yra dabar tada?“
R.Skyrienės teigimu, atlyginimai augs natūraliai, nes kvalifikuotų darbuotojų trūksta.
„Mokėti pagrįsto dydžio atlyginimus, – apie algas, anot pašnekovės, susitarime rašoma tik tiek. – Kas yra pagrįstas dydis? Aš nežinau. Ir dabar pagrįstą moka, negi moka šiaip sau? Moka už darbą – ką tu padarai, kiek tu vertės sukuri.“
Pasak R.Skyrienės, susitarimo projekte įsipareigojama analizuoti darbo užmokesčio pasiskirstymą ūkio sektoriuose, užtikrinti nuolatinę diskusiją tarp pasirašiusių šalių, rengti bendrus posėdžius ne rečiau kas mėnesį, skatinti socialinį dialogą. „Na taip, va. Daugiau aš nematau, kad aš pasakyčiau, kad didinsiu atlyginimus“, – pridūrė ji.
Tegu eina ir kelia.
Paklausta, kaip ji vertina politikų kalbas, kad po susitarimo pasirašymo didės algos, R.Skyrienė sakė, kad jie tegu kelia atlyginimus ir nusikvatojo.
„Tegu eina ir kelia“, – pridūrė ji.
R.Skyrienės teigimu, jokių šakinių susitarimų nebus, kol Darbo kodekse viskas bus detaliai sureguliuota.
Pramonininkų atstovas: visų bendrovių priversti negalime
„Pirmas variantas nacionalinio susitarimo – ten buvo iš tiesų kalbama, kad vos ne mainai dėl Darbo kodekso. Ir apie didesnes algas, kai kurie net buvo pažadėję 5 proc.“, – 15min pasakojo Trišalėje taryboje darbdaviams atstovaujantis Lietuvos pramonininkų konfederacijos viceprezidentas Jonas Guzavičius.
Kaip gali įsipareigoti už visos asociacijos ir konfederacijos narius, kai yra tūkstančiai įmonių – jos yra labai skirtingos?
Tačiau šio skaičiaus, anot jo, buvo atsisakyta prieštaraujant ne tik darbdaviams, bet ir darbuotojams.
„Vienodai visiems tuos procentus, tai kažkaip keistoka būtų įsipareigoti“, – sakė darbdavių atstovas.
„Galbūt kai kurie didins ne 5 proc., bet šiek tiek daugiau, pagal galimybes. Antrajame susitarimo variante yra išvardinta visa eilė prielaidų, kurias įgyvendinus natūraliai galbūt didėtų atlyginimai“, – teigė J.Guzavičius.
Tačiau jis pripažino, kad Trišalei tarybai priklausančios darbdavių organizacijos negali įpareigoti įmonių, kurioms atstovauja, pakelti algas.
„Kaip gali įsipareigoti už visos asociacijos ir konfederacijos narius, kai yra tūkstančiai įmonių – jos yra labai skirtingos? Pavyzdžiui, kaip galima sakyti tokiai „Achemai“, kad jūs didinkite 5 proc., jeigu ten atlyginimo vidurkis yra virš 3 tūkst. eurų? Bet kas turi galimybes, manau, tikrai prielaidos yra“, – svarstė jis.
Algas galės pakelti ne visos įmonės
„Ne visos įmonės galės (pakelti algas – aut.), bet tos prielaidos… Pakankamai yra ir neblogų minčių. Dabar kai papildysime (susitarimą – aut.) nuo darbdavių pusės, kai papildys profsąjungos, sudėsime į krūvą ir matysime, aš manau, kad bus galima diskutuoti“, – sakė konfederacijos viceprezidentas.
Jo teigimu, savo prašymus susitarimui tiek darbdaviai, tiek darbuotojų atstovai vis dar derina.
Nenori augančių mokesčių ir konkuruoti su įmonėmis, mokančiomis mažas algas
Vienas darbdavių norų – kad nesikeistų mokestinė aplinka: „Jei vienu metu vyksta ir mokesčių reforma į didinimo pusę, na, turbūt nelabai gal patenkinti darbdaviai bus tokiu metu siekti kažkokio susitarimo nacionalinio ir tuo pačiu metu mokesčiai didėja. Suprantat, mes pakankamai (rimtai – aut.) į tai žiūrime.“
Dar vienas darbdavių siūlymas – uždrausti viešuosiuose pirkimuose dalyvauti įmonėms, kurių darbo užmokestis yra mažesnis už konkretaus sektoriaus konkrečiame regione darbo užmokestį.
„Aš manau, kad tokios įmonės neturėtų apskritai dalyvauti. Galbūt sunki situacija, bet mes negalime konkuruoti tie, kurie moka mokesčius, ir tie, kurie nemoka“, – teigė jis.
Pasak J.Guzavičiaus, iš Vyriausybės verslas taip pat tikisi, kad bus sustiprinta kova su nesąžiningomis įmonėmis.
Kas bus su biudžetininkų algomis?
Antradienį kalbėdamas apie būsimą susitarimą T.Tomilinas 15min taip pat teigė, kad premjeras Saulius Skvernelis esą pats žada pasirašyti susitarimą su biudžetininkais dėl didesnių algų.
„Darbdaviai niekada netraktuoja rimtai to, ko netraktuoja rimtai Vyriausybė. Jeigu Vyriausybė nerimtai traktuoja tokias derybas ir pati, pavyzdžiui, su savo darbuotojais nesidera, tai ir darbdaviai žiūri pro pirštus. Mes turime pasikeitimą šitos situacijos, mes turime pažadą premjero pasirašyti kolektyvinę sutartį su visais viešojo sektoriaus darbuotojais, kas irgi yra rengiama“, – trečiadienį 15min sakė T.Tomilinas.
15min ėmus domėtis, ar iš tiesų rengiamas susitarimas dėl didesnių algų ir su biudžetininkais, paaiškėjo, kad tai – labai toli nuo tiesos.
Apie tai paklaustas premjero atstovas spaudai Tomas Beržinskas 15min atsakė, kad Vyriausybė yra gavusi biudžetininkams atstovaujančių profesinių sąjungų kreipimąsi, kuriame siūloma pradėti derybas dėl įvairių dalykų – taip pat ir galimo atlyginimų kėlimo.
„Sprendimas dėl šio pasiūlymo kol kas nėra priimtas“, – teigė jis.
Tačiau profesinių sąjungų atstovai apie tai kalbėjo skirtingai. Lietuvos valstybės tarnautojų, biudžetinių ir viešųjų įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irena Petraitienė 15min teigė, kad yra rengiamas nacionalinis susitarimas – dabar pati pradžia.
„Mes turime darbo grupę ir pradedame dirbti“, – sakė ji, o daugiau prašė teirautis Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininko Artūro Černiausko.
Tačiau jis 15min sakė, kad į Vyriausybę buvo kreiptasi prieš porą mėnesių, prašant pradėti nacionalines derybas dėl valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimo bazinio dydžio didinimo. Jis, pagal įstatymą, turi būti nustatytas nacionaline kolektyvine sutartimi, o nepavykus susitarti, sprendimą dėl bazinio dydžio priima Seimas.
A.Černiausko teigimu, rimtos derybos taip ir neprasidėjo, o sprendimą dėl bazinio dydžio, apeinant profsąjungas, nustatys Seimas.
„Vyriausybė, viena vertus, deklaruoja, kad kaip gerai, einame link socialinio dialogo, o kai pasiūlome derėtis dėl bazinio dydžio, patys priima sprendimą – jis pusantro euro gal bus didesnis. Kokios ten gali būti derybos, jeigu jie nusprendė, koks“, – nusivylimo neslėpė jis.
A.Černiauskas sakė tikėjęsis, kad Vyriausybė parodys gerą pavyzdį, tačiau taip neįvyko: „Mes norėjome padaryti pirmą žingsnį būtent dėl darbo užmokesčio dydžio biudžetiniame sektoriuje, kur tiesiogiai daro įtaką Vyriausybė, kad ji parodytų pavyzdį.“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra parengusi siūlymą politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, tarnautojų ir biudžetinių įstaigų darbuotojų bazinį atlyginimą padidinti 1,5 euro. Skaičiuojama, kad tam prireiks 30 mln. eurų. Taip biudžetininkams algos augs vos 1 proc., tuo metu vidutinis atlyginimas šalyje šiemet prognozuojamas 6,7 proc. didesnis.
