Valstybės gynimo taryba šiandien pasiūlė Vyriausybei kitų metų valstybės biudžete didinti Krašto apsaugos ministerijai skirtus asignavimus. Prezidentės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Valdemaras Sarapinas sako, kad gynybos biudžetas bus didinimas, siekiant įgyvendinti politinių partijų susitarimą iki 2020-ųjų krašto apsaugos finansavimą pakelti iki 2 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
„Valstybės gynimo taryba priėmė sprendimą, kad reikia nuosekliai didinti lėšas krašto apsaugai, gerinant karių aprūpinimą ginkluote, nuosekliai didinant tarnaujančių karių skaičių. Manau, kad Valstybės gynimo tarybos sprendimas bus papildoma paspirtis tiek Vyriausybėje, tiek Seime svarstant lėšas krašto apsaugai. Kad iki 2020 metų bent 2 proc. šalies BVP skirtume šalies gynybai“, – kalba J. Olekas.
Valstybės gynimo taryba, anot krašto apsaugos ministro, taip pat pritarė šių metų Seimo sprendimui skirti papildomus 130 mln. litų krašto apsaugai. Lėšas, pasak J.Oleko, pirmiausia siūloma nukreipti prieštankinės, priešlėktuvinės ginkluotės įsigijimui.
Šiais metais bus siekiama stiprinti šalies gynybinę galią, įsigyjant prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės, kitais metais pradėtus projektus planuojama tęsti.
Šiais metais bus siekiama stiprinti šalies gynybinę galią, įsigyjant prieštankinės bei priešlėktuvinės ginkluotės, kitais metais pradėtus projektus planuojama tęsti.
Reikia stiprinti sausumos pajėgas, valstybės oro kontrolę, papildomai įsigyti ginkluotės, šaudmenų, atstatant kai kuriuos sumažintus rezervus. Taip pat skirti dėmesį priimančios šalies paramai, kad mūsų kariai kartu su sąjungininkais galėtų tinkamai atlikti pratybas Lietuvoje, būtume pajėgūs priimti didesnes sąjungininkų pajėgas“, – aiškina ministras.
J.Oleko teigimu, profesionalioje karinėje tarnyboje juntamas didelis trūkumas, todėl pirmiausia bus siekiama didinti profesionalios kariuomenės pajėgas. Taip pat bus skiriamas dėmesys karių savanorių parengimui. „Svarbu, kad mes būtume pajėgūs parengti tiek krašto apsaugos savanorių, kiek yra norinčių. Apie privalomąją tarnybą kol kas nekalbame“, – sako J.Olekas.
Savo ruožtu gynybos ekspertas Aleksandras Matonis teigia, kad šalies gynybos prioritetai skamba racionaliai, o profesinės tarnybos, krašto apsaugos savanorių bei parengtojo rezervo karių skaičių didinti yra būtina.
„Iš ministro pasisakymo galima pastebėti, kad prioritetai, susiję su mūsų gynybos galio stiprinimu, kariuomenės finansavimo didinimu, išdėlioti korektiškai. Tačiau šiuo metu karinio personalo politika yra visiškai nesubalansuota – trūksta profesinės tarnybos karių. Aš atkreipčiau dėmesį į krašto apsaugos savanorių pajėgų ir parengtojo rezervo stiprinimą. Tam reikėtų numatyti kur kas daugiau lėšų, nei yra numatoma dabar“, – pabrėžia gynybos ekspertas.
Matant operacijas Ukrainoje, juntamas tikrai objektyvus savaeigės artilerijos poreikis. Mes tokios neturime, tačiau ji yra tikrai pakankamai galinga, – sako A.Matonis.
Parengtų ginti kraštą žmonių skaičių, anot A.Matonio, kitąmet reikėtų padidinti, tačiau taip pat reikėtų kalbėti ir apie įsigijimų efektyvumą.
„Yra žinomas būtiniausių pirkinių sąrašas. Daug kalbėta apie artimojo nuotolio oro gynybos sistemų pirkimą. Matant operacijas Ukrainoje, juntamas tikrai objektyvus savaeigės artilerijos poreikis. Mes tokios neturime, tačiau ji yra tikrai pakankamai galinga“, – sako A.Matonis.
Pasak gynybos eksperto, oficialioji valdžia turėtų įsiklausyti į karinių ekspertų patarimus (ministro atsakomybė yra pasirinkti tinkamus), tačiau atsižvelgti ir į ekspertų iš šalies patarimus: „Žinoma, per didelės demokratijos visuomenėje, ypač kalbant apie įsigijimus, būti negali, tačiau, kiek tai yra įmanoma, galima rengti diskusijas, ko reikia krašto apsaugai. Pagaliau yra nesisteminis ekspertinis tam tikrų problemų matymas, kurį į savo matymą galėtų įtraukti krašto apsaugos sistemos vadovybė.“
