Pirmadienį A.Širinskienė išplatino pranešimą spaudai, kuriame klausia, koks teisės aktas „leidžia konservatoriams KT pirmininką paversti asmeniniu konsultantu“.
Seimo TTK pirmininkė paragino konservatorius ir D.Žalimą paaiškinti, kodėl vyksta jų susitikimai, kuriuose aptarinėjami būsimi kreipimaisi į KT.
Ar aptarinėja bylas?
„Praėjusią savaitę socialiniuose tinkluose žiniasklaidos atstovai išplatino 2020 metų gegužės 1 dienos posėdžio, kuriame dalyvavo konservatorių garbės pirmininkas Vytautas Landsbergis, Seimo narys Žygimantas Pavilionis, energetikos ministras 2009–2012 metų Andriaus Kubiliaus Vyriausybėje Arvydas Sekmokas, Herkus Gabartas, o pirmininkavo Petras Auštrevičius, protokolo ištraukas.
Kaip matyti iš jame fiksuotų pasisakymų, konservatoriai, planuodami eilinį kreipimąsi į KT, dėl šio kreipimosi turinio galimai tariasi su Teismo pirmininku. Toks konservatorių susitikimas su D.Žalimu, pasak protokolo, turėjo vykti gegužės 6 dieną ir iš turimų dokumentų panašu, kad buvo gautas D.Žalimo pritarimas susitikimui, o taip pat – bendrauta ir anksčiau“, – sako A.Širinskienė.
Taip pat ji pateikė gegužės 1 dieną įvykusio minėto posėdžio protokolo ištrauką. Nurodoma, kad jame svarstytas kreipimasis į KT su prašymu ištirti Vienos konvencijos konstitucingumą.
Pasak A.Širinskienės, tokie konservatorių veiksmai ir pasitarimai su KT pirmininku apie būsimas bylas diskredituoja Teismą, pamina teisėjų nepriklausomumo principą ir yra nesuvokiami demokratinėje valstybėje, nes kėsinasi į pagrindinę demokratijos sąlygą – valdžių atskyrimo principą.
„Įstatymus gerbiantys politikai niekada taip nepasielgtų, saugotų savo partijos ir, tuo labiau, KT reputaciją. Dar daugiau, sunku būtų surasti demokratinę šalį, kurios KT pirmininkas taptų privačiu partijos konsultantu. Konstitucijos 104 straipsnyje įtvirtintas KT teisėjų nepriklausomumo principas. KT įstatyme numatyta, kad Seimo narių ir kitų pareigūnų, politinių partijų, politinių ir visuomeninių organizacijų ar piliečių kišimasis į teisėjo ar KT veiklą draudžiamas.
Tačiau panašu, kad draudimai galioja ne visiems, ir konservatoriai Teismo pirmininką veikiau suvokia kaip asmeninį jų skundų rašytoją ir konsultantą. Dėl to labai raginu tiek Teismo pirmininką D.Žalimą, tiek konservatorius V.Landsbergį, Ž.Pavilionį, A.Sekmoką atsakyti į klausimus. Kiek laiko trunka toks „bendradarbiavimas“? Koks tokių „konsultacijų“ teisinis pagrindas? Kokius konservatorių kreipimusis į KT padėjo rašyti ar konsultavo D.Žalimas? Kaip dažnai yra susitikinėjama? Ar yra tariamasi tik dėl kreipimųsi, o, galbūt, paskui aptarinėjamos ir bylos, kurios yra KT?“ – klausia A.Širinskienė.
Dėl to labai raginu tiek Teismo pirmininką D.Žalimą, tiek konservatorius V.Landsbergį, Ž.Pavilionį, A.Sekmoką atsakyti į klausimus. Kiek laiko trunka toks „bendradarbiavimas“? Koks tokių „konsultacijų“ teisinis pagrindas?
Ji priminė, kad teisės aktai įpareigoja, jog apie bandymus daryti poveikį KT, atskiriems jo teisėjams Teismo pirmininkas ar teisėjas privalo nedelsdamas pranešti Seimui, paskelbti per visuomenės informavimo priemones.
Nebuvo susitikimų
KT pirmininkas D.Žalimas sakė galintis paraginti A.Širinskienę neišsigalvoti nebūtų dalykų.
„Man kelia juoką, atvirai pasakius. Daugiau nieko negaliu komentuoti, nes nebuvo jokių susitikimų, nebuvo jokio kreipimosi į KT. O už nežinia kokių dokumentų turinį aš tikrai nesu atsakingas“, – komentavo jis.
Man kelia juoką, atvirai pasakius. Daugiau nieko negaliu komentuoti, nes nebuvo jokių susitikimų, nebuvo jokio kreipimosi į KT. O už nežinia kokių dokumentų turinį aš tikrai nesu atsakingas.
Parlamentaras Ž.Pavilionis – vienas konservatorių, kuriam klausimų turi A.Širinskienė.
Jis tikino neskaitęs kolegės įrašų, bet apie juos girdėjęs.
„Dabar visą savo energiją sutelkęs esu į Astravą. Ir, manau, kad tai yra aktualiausia valstybėje“, – kalbėjo jis.
Tačiau, anot Ž.Pavilionio, A.Širinskienės teiginiai yra absurdas, tiesiog netiesa.
„Jokio susitikimo nebuvo, kaip nebuvo ir jokio kreipimosi į KT. Net nepamenu, kada su KT pirmininku paskutinį kartą mačiausi – berods, paskutinį kartą formaliame KT posėdyje dėl pilietybės išlaikymo Europos Sąjungos ir NATO šalyse gyvenantiems lietuviams. Teismo posėdyje dalyvavau kaip oficialus Seimo atstovas“, – tvirtino parlamentaras.
Jokio susitikimo nebuvo, kaip nebuvo ir jokio kreipimosi į KT. Net nepamenu, kada su KT pirmininku paskutinį kartą mačiausi.
Ž.Pavilionis aiškino, kad Sąjūdyje prieš Astravo atominę elektrinę gimė įdėja sukurti konstitucinį įstatymą prieš šią jėgainę, kuriame būtų įtvirtinti mūsų ilgalaikės, tęstinės politikos, apimančios ne tik ekonominius, bet ir teisinius, politinius, diplomatinius, viešosios politikos veiksmus, prieš Astravą principai.
„Norėjome, kad visi jų laikytųsi, nepaisant asmenybių ar valdžių kaitos, nes supratome, kad nors ir priėmėme bent kelis įstatymus Seime, tačiau valdančiųjų energetikos ministras, privalantis vykdyti šiuos įstatymus, iš esmės jau seniai derasi dėl jų peržiūrėjimo ar net pažeidimo. Tačiau aš visus atsakymus radau Seime – registravau atitinkamai siūlymą pakeisti konstitucinių įstatymų sąrašą, tačiau supratau, kad su šia dauguma, kuri kol kas dengia ministro Žygimanto Vaičiūno Lietuvai nepalankius sprendimus ar derybinę laikyseną, net neverta prasidėti – tikiuosi, kad tokį įstatymą priimsime naujame Seime“, – dėstė jis.
