„Turėjome produktyvias derybas. Aptarėme visus reikalavimus, kurie buvo iškelti, (...) tačiau dėl pagrindinių reikalavimų, kurie liečia klasių dydžius, etato sandarą, darbo užmokestį, sutarimo dar neturime“, – žurnalistams trečiadienį vakare Riešės gimnazijoje sakė ministras.
„Jaučiu, kad esame pasistūmėję link sutarimo, (...) tęsime derybas“, – pridūrė jis.
Anksčiau profsąjungos vadovas Andrius Navickas teigė siekiantis, kad mokytojų algos augtų 56 procentais. Šį reikalavimą vėliau profsąjunga sumažino iki 46 procentų.
Trečiadienį vakare dėl šio reikalavimo profesinė sąjunga tvirtina pasiūliusi ir dar vieną kompromisą, tačiau jo nedetalizuoja.
„Lėšos pasiūlytos yra maksimalios“
Vyriausybė siūlo algas mokytojams kitąmet kelti dviem etapais: nuo sausio – 10 proc., o nuo rugsėjo – tiek, kad vidutinė pedagogo alga pasiektų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio. G. Jakštas kartoja, kad daugiau finansinių mokytojų algoms nei pasiūlyta anksčiau, nėra.
„Kitais metais didiname 21 procentu. Šis didinimas netenkina profesinės sąjungos, dėl kitų reikalavimų, jaučiu, kad esame pasistūmėję, – sakė ministras. – Mūsų pasiūlymas yra maksimalus, jis niekaip nekis.“
G.Jakštas tvirtino, kad norimas darbo užmokestis profsąjungai yra „raudona linija“, tačiau ministerija jos pasiekti negali.
Jis taip pat teigė, kad šis susitikimas su LŠDPS gali būti ir paskutinis, nes profsąjunga kitų susitikimų prasmę mato tik tokiu atveju, jei pasikeistų ministerijos požiūris dėl darbo užmokesčio. O ši to daryti neketina.
Šis susitikimas su LŠDPS gali būti ir paskutinis, nes profsąjunga kitų susitikimų prasmę mato tik tokiu atveju, jei pasikeistų ministerijos požiūris dėl darbo užmokesčio.
„Į kitus klausimus leisimės į kompromisus, bet lėšos pasiūlytos yra maksimalios, jų daugiau nebus“, – kalbėjo ministras.
G.Jakštas teigė nežinantis, kas būtų tuo atveju, jei kompromiso rasti nepavyktų.
„Istoriškai tie atveju būdavo, kad streikuojama, streikuojama ir tada nustojama kažkada streikuoti. Dėl to mums yra skaudu, nes nukenčia ugdymas, mokinių tėvai, bet turime galvoti ir apie valstybę“, – sakė jis.
„Įmanoma kalbėti tik jėga“
LŠDPS siekia, kad pradiniame, viduriniame ir pagrindiniame ugdyme klasėje būtų ne 30, o 20 mokinių, ikimokykliniame ugdyme iki trejų metų – 10 mokinių, nuo trejų metų iki priešmokyklinio ugdymo – 15 mokinių.
Susitikimo metu aptartas kompromisinis variantas, kad nuo 2024 metų nebefinansuojamos per didelės klasės, o mažesnes klases formuoja galinčios tai daryti savivaldybės.
Anot ministerijos, būtų numatomos datos, nuo kada konkrečiai ir kiek mažinamas vaikų skaičius klasėse prieš tai aptarus realias galimybes su savivaldybėmis, ypač Vilniuje, kurioje per didelių klasių problema pati didžiausia.
Profesinė sąjunga anksčiau reikalavo mokytojo etatu laikyti darbo normą, kai nustatoma iki 18 savaitinių kontaktinių valandų. Vis dėlto kompromisiniuose siūlymuose numatyta, kad kontaktinių valandų norma būtų iki 20 valandų.
Po susitikimo A.Navickas teigė, kad ministerija „užsiėmė taktiką vilkinti derybas“.
„Darbo užmokestis yra raudona linija ir negalime su tuo sutikti. Gaila, kad ir toliau reikia streikuoti. Ministerija, Vyriausybė yra linkusi išbandyti mokytojų ištvermę“, – sakė profsąjungos vadovas.
„Neturėjo alternatyvų“
A.Navickas taip pat teigė, kad Švietimo ministerija diskusiją nori nukreipti į ne esminius klausimus.
Matome, kad su šita Vyriausybe įmanoma kalbėti tik jėga, didinant spaudimą, kitu atveju jie nenori girdėti ir ieškoti kompromiso.
„Matome, kad su šita Vyriausybe įmanoma kalbėti tik jėga, didinant spaudimą, kitu atveju jie nenori girdėti ir ieškoti kompromiso“, – sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras ir dar keturios profesinės sąjungos, tarp jų ir Egidijaus Milešino vadovaujama Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, praėjusį ketvirtadienį sutarė iki kitų metų gegužės parengti planą, kaip bus didinamas darbo užmokestis mokytojams po 2024 metų.
E.Milešino profsąjunga pirmadienį priėmė sprendimą pasirašyti atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį ir pranešė atsisakantys streiko planų.
„Kitos profesinės sąjungos neteikė net reikalavimų, į derybas atėjo mums pradėjus derybas, priėmė pirmą ministerijos siūlymą. Kitų profesinių sąjungų narystė yra tokia maža, kad negali nei organizuoti ir naudotis kitomis įstatymu leidžiamomis spaudimo priemonėmis, natūralu, kad neturėdami alternatyvų priėmė siūlymą“, – sakė A.Navickas.
Profesinės sąjungos vadovas taip pat teigė, kad LŠDPS yra linkusi leistis į kompromisus, įskaitant ir darbo užmokestį, tačiau jų neatskleidė.
„Mes pateikėme šiandien dar didesnius kompromisus. (...) Nenorėčiau eiti į detales“, – sakė jis.
Reikalaudami geresnių darbo sąlygų mokytojams, daugiau kaip 2 tūkst. pedagogų praėjusį penktadienį pradėjo streiką, jį kol kas planuojama tęsti iki spalio 28 dienos.
