Šie partizanai žuvo 1949 metais gruodžio 15 dieną Šlynakiemio kaime.
LTAI Suvalkų evangelikų kapinėse vykdo archeologinius tyrimus.
Kaip rašo punskas.pl, netoliese kapinių pokario metais buvo Lenkijos saugumo būstinė. Todėl esą tikėtina, kad šioje kapinių dalyje buvo užkasti Lietuvos rezistencijos dalyviai.
Lenkijoje žuvo keliolika Lietuvos partizanų
Šiose kapinėse ketvirtadienį lankėsi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) Specialiųjų tyrimų skyriaus vedėjas Rytas Narvydas.
Jis punskas.pl sakė, kad yra tikėtina, jog be dviejų paminėtų partizanų, šiose kapinėse gali gulėti dar trijų Lietuvos partizanų palaikai.
„Žinoma, kad Lenkijos teritorijoje žuvo keliolika Lietuvos partizanų (...) Jie čia vykdė įvairias užduotis, kai kurie iš jų bendradarbiavo su lenkų ginkluotu pogrindžiu“, – pasakojo jis.
Anot R.Narvydo, žinoma, jog Suvalkuose yra palaidoti, arba tiksliau pasakius – užkasti Lietuvos partizanai Jurgis Krikščiūnas ir Vytautas Prabulis.
Ekspertizę atliks gavę DNR mėginius
„Sutarėme su lenkais, kad sudalyvausime tame procese, rasime artimuosius, paimsime jų DNR mėginius. Kai tik bus mėginiai, bus galima daryti ekspertizes ir nustatyti žmonių tapatybę“, – penktadienį BNS sakė R.Narvydas.
Jis naujienų agentūrai taip pat sakė, jog minėtos Suvalkų evangelikų kapinės pokariu Lenkijos saugumo tarnybų naudotos tokiu pačiu tikslu kaip Našlaičių kapinės Vilniuje. Tai buvo jau neveikiančios, mažai lankomos kapinės, čia būdavo slepiami nužudytų ar neaiškiomis aplinkybėmis žuvusių rezistentų kūnai.
Genocido centro darbuotojas teigė nustebęs Suvalkų kapinėse aptikęs simbolinį J.Krikščiūno ir V.Prabulio kapą.
BNS cituoja Genocido centro duomenis, pagal kuriuos Dainavos apygardos štabo Ryšių ir informacijos skyriaus viršininkas, partizanų kapitonas J. Krikščiūnas-Rimvydas Lenkijos sieną perėjo 1949 metų pavasarį.
Jis turėjo informuoti Vakarus apie Vyriausiosios partizanų vadovybės sukūrimą ir padėtį Lietuvoje. Į Vakarus jis vežė daug partizanų surinktos ir jo sutvarkytos medžiagos apie sovietų vykdomas represijas, tačiau medžiaga pakeliui į Varšuvą dingo.
J. Lukša-Daumantas, tuo metu jau buvęs Vakaruose, per ryšininkus prašė J. Krikščiūno grįžti į Lietuvą ir pamėginti bent iš atminties atkurti šią medžiagą ir atvežti ją į Prancūziją. J. Krikščiūnas šį pavedimą atliko. J. Lukša, remdamasis gauta medžiaga, su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu parengė memorandumą Jungtinėms Tautoms.
Apsuptas komunistinės Lenkijos pasienio kariuomenės J. Krikščiūnas žuvo bunkeryje kartu su V. Prabuliu-Žaibu.
