Gitanas Nausėda ketvirtadienį su darbo vizitu lankosi Lenkijoje, Suvalkų krašte, čia ir susitiko su Lenkijos ministru pirmininku Mateuszu Morawieckiu.
Pritempė ir prie rinkimų
Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje M.Morawieckis sakė, kad Lietuvos, Lenkijos pasienyje stebime jau kelerius metus įvairias hibridines atakas.
„Rusija ir Baltarusija didina spaudimą, provokacijų skaičių, turime turėti galvoje, kad tų provokacijų daugės. Mes esame kalbėję su prezidentu, tai stebima Lietuvos teritorijoje, taip pat ir Latvijos, tai matome ir mes. Taip ir vyks, tai ir yra esmė, A.Lukašenkos, V.Putino intrigų.
Iš jų pusės yra noras destabilizuoti, sukurti chaosą, nepasitikėjimą ir parodyti rytinio flango silpnumą visiems mūsų NATO partneriams. Todėl mes labai stipriai informuojame“, – kalbėjo M.Morawieckis.
Jis paminėjo ir tai, kad Baltarusijos diktatorius neseniai pasakė laukiantis, kada Lenkijoje pasikeis valdžia ir ateis Donaldas Tuskas. Bei iškėlė klausimą: „Ar tai gerai, kad Lukašenka mato kaip pokalbių partnerį Tuską. Mes matome blogį Baltarusijoje ir tai buvo sustiprinta „Wagner“ grupės.“
Rusija ir Baltarusija didina spaudimą, provokacijų skaičių, turime turėti galvoje, kad tų provokacijų daugės.
Lenkijoje šiuo metu vyksta intensyvi rinkiminė kampanija prieš rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.
Įspėja dėl provokacijų ir sabotažo
Lenkijos premjeras sako, kad Baltarusijoje šiuo metu yra apie 4 tūkst. „Wagner“ samdinių.
Jis akcentavo, kad šios karinės grupuotės pavojus yra realus. Tad reikėtų labai gerai saugoti išorinę ES sieną.
„Wagner“ grupės gali būti iš vienos pusės panaudoti, kad nelegalius migrantus profesionaliai stumtų iš Baltarusijos teritorijos į Lenkiją, tokiu būdu pažeidžiant saugumo sistemas. Tūkstančius, dešimtis tūkstančių tų migrantų.
Bet iš kitos pusės – ir dabar jau perspėju dėl to – gali persirengti ir kaip nelegalūs migrantai pasiekti Lenkijos teritoriją ir kitas Rytų NATO flango šalis, kad mūsų šalyse įvykdytų diversijas, sabotažo akcijas, kurios galėtų turėti labai dramatiškų pasekmių.
Aš perspėju dėl to, nes visi tie, kurie netinkamai vertiną tą grėsmę, gali būti atsakingi už būsimas provokacijas“, – kalbėjo M.Morawieckis.
Jis teigė, kad pasienyje Lenkija yra pasiruošusi atsakui, perkelta kariuomenės daliniai į šias teritorijas, norėdami sustiprinti rytinį NATO flangą. Tai esą gerai vertina ir kiti NATO partneriai.
Suvalkų koridoriaus reikšmė nepasikeitė
G.Nausėda, pasidžiaugęs susitikimu su M.Morawieckiu, pabrėžė, kad labai prasminga tampriai bendradarbiauti su pietiniais kaimynais Lenkija, ypač saugumo klausimais.
„Ypač naudingi tokie susitikimai, kai galime apsikeisti informacija, palyginti ją, pasikeisti situacijos vertinimu. Tai papildo mūsų bendradarbiavimą, kuris pastaruoju metu išsilieja į labai konkrečias formas organizuojant ir karines pratybas. (...)
Privalome imtis atsakomybės už šio sienos ruožo kiek galima efektyvesnę gynybą, nes Suvalkų koridoriaus prasmė išlieka tokia pati svarbi, kaip ir buvo iki šiol.
Kai kas sako, kad NATO viršūnių susitikime priimtas sprendimas dėl Švedijos narystės keičia geopolitinę situaciją ir neva strateginė Suvalkų koridoriaus reikšmė mažėja. Aš nesutinku su tokiu požiūriu, manau, kad Suvalkų koridorius ir toliau lieka galimu tiek Rusijos, tiek Baltarusijos provokacijų taikiniu“, – kalbėjo G.Nausėda.
Prezidentas sakė, kad lietuvių ir lenkų turimi duomenys labai panašūs: „Dalis „Wagner“ kovotojų yra užėmę padėtį Gardino srityje. Vadinasi, ši padėtis yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Baltarusijos sienos.“
G.Nausėda pabrėžė, kad turint tuos kovotojus netoli Lietuvos ir Lenkijos sienų Baltarusijai ir Rusijai būtų per didelė pagunda nepasinaudoti jais rengiant provokacijas. Todėl esą būtina dirbti kartu, ne tik imtis nacionalinių priemonių, įskaitant ir galimą sienos uždarymą su Baltarusiją, tai koordinuojant su Lenkija ir Latvija.
Dalis „Wagner“ kovotojų yra užėmę padėtį Gardino srityje. Vadinasi, ši padėtis yra labai patogi rengti provokacijas tiek prie Lenkijos-Baltarusijos, tiek prie Lietuvos-Baltarusijos sienos.
„Į Baltarusiją reikia žiūrėti kompleksiškai. „Wagner“ yra tik viena iš įtampos ekskalavimo formų. Matome, kad Baltarusija toliau įgyvendina planą dislokuoti taktinius branduolinius ginklus savo teritorijoje.
Baltarusija toliau naudoja agresyvią retoriką savo kaimynių atžvilgiu, atidarė antrąjį Astravo elektrinės reaktorių ir visiškai laisvai leidžia disponuoti savo teritoriją Rusijos Federacijos armijai, kuri gali iš ten planuoti ir vykdyti savo veiksmus prieš Ukrainą. Visa tai įvertinus matome, kad Rusija bando destabilizuoti situaciją prie Baltarusijos ir NATO sienų ir į tai negalima neatsižvelgti“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė šalies vadovas.
Susitikimas – dėl grėsmių iš Baltarusijos
Prieš vizitą prezidentūra pranešė: „Susitikime prezidentas su Lenkijos ministru pirmininku aptars saugumo situaciją pasienyje su Baltarusija, sukarintų „Wagner“ grupuočių įsitvirtinimo Baltarusijoje keliamas grėsmes ir pasirengimą jas atremti.“
Savaitgalį Lenkijos premjeras pareiškė, kad daugiau kaip 100 samdinių buvo priartėję prie Suvalkų koridoriaus. Anot jo, dėl „Wagner“ buvimo Baltarusijoje „padėtis tampa dar pavojingesnė“.
Taip pat antradienį iš pradžių liudininkai bei žiniasklaida, o tada ir Gynybos ministerija pranešė, kad du Baltarusijos sraigtasparniai pažeidė Lenkijos oro erdvę ties rytine siena.
Lenkijos pareigūnai yra užsiminę apie galimybę išvis uždaryti sieną su Baltarusija.
Suvalkų koridoriumi vadinamas maždaug 100 kilometrų pločio Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožas, kuris iš Vakarų ribojasi su Karaliaučiaus kraštu, o iš Rytų – su Baltarusija.
Karo atveju jo užgrobimas užvertų NATO sąjungininkams sausumos kelią iki Baltijos šalių, todėl šios teritorijos apsauga yra vienas aktualiausių klausimų.