Pasak bendrovės „Klaipėdos duona“ atstovės Dovilės Kvekšaitės, iš viso bus išdalinta apie 2000 mažučių, bandelės formos duonelių. Jos apie porą valandų, iškart po rytinių mišių bus dalijamos šalia bažnyčių esančiose Klaipėdos, Kretingos ir Gargždų firminėse duonos parduotuvėlėse.
Duoną Klaipėdoje kasmet šventina ir laimina Marijos Taikos Karalienės kunigai. Pasak klebono Viliaus Viktoravičiaus, Šv.Agota laikoma globėja nuo gaisro. „Duoną mes pašventiname bažnyčioje ir palaiminame parduotuvėje. Žmonės gali jos parsinešti namo, jos valgyti ar tiesiog laikyti“, – sakė klebonas.
„Šią dieną po rytinių mišių kunigas visus kviečia prisijungti ir su palyda eina į arčiausiai bažnyčios esančią duonos parduotuvę. Kunigas visuomet pasako kalbą, Kretingoje duoneles šventina vienuoliai, taip duona palaiminama ir tuomet dalijama“, – sakė „Klaipėdos duonos“ atstovė D.Kvekšaitė.
Tikima, jog saugo nuo negandų
 |
| Tikintiesiems bus išdalinta apie 2000 duonelių. |
Pasak „Klaipėdos duonos“ atstovės, ši duonelė labiau skirta ne valgymui. Pagal tradiciją gavus tokios duonelės reikėtų ja pasidalinti su kaimynais, bičiuliais, šeimos nariais. „Senovėje ši duona būdavo dedama į drobulę, mažučiai jos gabalėliai buvo įduodami išsiruošusiems į kelionę, dabar žinau, kad žmonės laiko automobiliuose, kad apsaugotų nuo nelaimių. Manoma, kad šventinta duona gelbsti kilus gaisrui, saugo nuo ligų. Tai tarsi sėkmės ir laimės simbolis“, – pasakojo bendrovės „Klaipėdos duona“ atstovė.
Senovėje šventintos duonos kriaukšlelis buvo kišamas į namo pamatus – taip tikėta, kad ugnis nesunaikins namų. Kilus perkūnijai tokią duoną žmonės laikydavo suspaudę rankoje, kad apsaugotų. Mamos savo sūnums šventos duonos trupinį įsiūdavo į drabužius, tikėdamos, kad kariuomenėje atžalą aplenks kulka.
