03 29

Svajonių užnugaris: galima tik įsivaizduoti, kas būtų su Lietuva, jei ne NATO

Lietuva jau dvidešimt metų yra galingiausio pasaulyje karinio aljanso dalis. Nors noras prisijungti prie NATO Vakaruose ilgokai vertintas kaip niekad neišsipildysiantis, Lino Linkevičiaus manymu, po pasikeitusios JAV pozicijos vis dėlto ištartas: „taip“. Signataro Albino Januškos teigimu, jei ne narystė Aljanse, didelė tikimybė, kad ne tik Krymas būtų „prijungtas“ prie Rusijos, bet ir visa Lietuva tebūtų griuvėsių Suvalkų koridorius, sujungiantis Kaliningradą su Maskva.

Nepriklausomybę atkūrusi Lietuva tvirtai nutarė integruotis į Vakarus.

1992 metais buvo patvirtintas konstitucinis aktas dėl nesijungimo į posovietines Rytų sąjungas.

Jame numatytas įsipareigojimas „niekada ir jokiu pavidalu nesijungti į jokias buvusios SSRS pagrindu kuriamas naujas politines, karines, ekonomines ar kitokias valstybių sąjungas bei sandraugas“, o tokia veikla laikytina priešiška nepriklausomybei.

Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr./Sovietų kariuomenės išvedimas 1993 m. rugpjūčio mėn.
Krašto apsaugos ministerijos archyvo nuotr./Sovietų kariuomenės išvedimas 1993 m. rugpjūčio mėn.

Be to, nustatyta, kad Lietuvos teritorijoje negali būti jokių Rusijos, Nepriklausomų Valstybių Sandraugos ar į ją įeinančių valstybių karinių bazių ir kariuomenės dalinių.

Pirmosiomis 1994 metų dienomis prezidentas Algirdas Brazauskas tuomečiam NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Wörneriui nusiuntė laišką, kuriame išreikštas Lietuvos pageidavimas tapti NATO nare.

Prieš tai visos parlamentinės partijos pasirašė susitarimą dėl mūsų šalies siekio įstoti į Aljansą.

„Scanpix“ nuotr./Algirdas Brazauskas
„Scanpix“ nuotr./Algirdas Brazauskas

Po dešimtmečio – 2004 metų kovo 29 dieną – Lietuva tapo visateise NATO nare.

Tuomet premjeru buvęs A.Brazauskas lankydamasis Amerikoje kartu su kitų šešių regiono valstybių vyriausybių vadovais JAV valstybės sekretoriui Colinui Powellui įteikė Vašingtono sutarties ratifikacinius raštus.

Svarstymai – ir dėl neutralumo

Buvęs Lietuvos ambasadorius prie NATO, ilgametis užsienio reikalų ministras L.Linkevičius prisiminė, kad po Nepriklausomybės atkūrimo buvo visokių diskusijų apie mūsų šalies kelią.

Būta baimių ir svarstymų, kad Lietuva galbūt turėtų būti neutrali valstybė, mat visiems pakako karų, dar itin gyvas buvo Afganistano karo, kur ne savo noru kariauti buvo išsiųsta ir negrįžo daug lietuvių, atminimas.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius
Luko Balandžio / 15min nuotr./Linas Linkevičius

Dabar ambasadoriaus Švedijoje pareigas einantis diplomatas taip pat minėjo, kad, pavyzdžiui, formuojant pirmąją Vyriausybę net nebuvo Krašto apsaugos ministerijos. Funkcijas atliko departamentas – lyg mažiau reikšminga įstaiga.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Influencerė Paula Budrikaitė priėmė iššūkį „Atrakinome influencerio telefoną“ – ką pamatė gerbėjai?
Reklama
Antrasis kompiuterių gyvenimas: nebenaudojamą kompiuterį paverskite gera investicija naujam „MacBook“
Reklama
„Energus“ dviratininkų komandos įkūrėjas P.Šidlauskas: kiekvienas žmogus tiek sporte, tiek versle gali daugiau
Reklama
Visuomenės sveikatos krizė dėl vitamino D trūkumo: didėjanti problema tarp vaikų, suaugusiųjų ir senjorų