Garbaravičių šeima pretendavo į pavyzdinius Lietuvos turtuolius: sėkmės lydimi verslininkai, politikai, visuomenininkai, mecenatai, filantropai. Tačiau ilgai ir kruopščiai kurtą įvaizdį klibina įtarimai.
Broliai Arvydas ir Ramūnas Garbaravičiai bei jų į verslą pasukę vaikai – viena įtakingiausių ir turtingiausių šeimų ne tik Kaune, bet ir visoje Lietuvoje.
Broliai apdairiai pasirinko skirtingas partijas. Arvydas buvo vienas įtakingiausių Liberalų ir centro sąjungos veikėjų, 2003–2007 metais ėjo Kauno mero pareigas. Ramūnas daug metų buvo vienas įtakingiausių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų veikėjų, net šios politinės jėgos iždininkas, 2004–2008 metų kadencijos Seimo narys.
Turtus šeimai krauna sėkmingai abiejų brolių sūnų Lino ir Jono Garbaravičių įsuktas rusiškos elektros energijos importo verslas bei daugybė kitų, smulkesnių, bet sėkmingai veikiančių bendrovių.
Tačiau pastaruoju metu Garbaravičių šeimą ėmė persekioti nesėkmės. A.Garbaravičių nervina Kaune prieš jį pradėti tyrimai, R.Garbaravičius šių metų balandžio mėnesį nieko nepaaiškinęs sustabdė savo narystę konservatorių partijoje, o pusbroliai Jonas ir Linas įsivėlė į galimo papirkinėjimo, sukčiavimo bei dokumentų klastojimo skandalą.
Sutapimas ar ne, bet prokurorams atnaujinus paskubomis nutrauktą baudžiamąją bylą, J.Garbaravičius nutarė palikti Lietuvą ir imtis visiškai naujo verslo Londone.
Savaitraštis „15min“ pabandė atidžiau patyrinėti Garbaravičių šeimos fenomeną.
Įtariamojo išpažintis
Tikru galvos skausmu šiai šeimai tapo mažai kam žinomas Kauno verslininkas Kęstutis Petraitis. Šiuo metu jis kaltinamas finansiniais nusikaltimais. Būtent šis kaunietis dabar nuolat kalba apie galimus Garbaravičių verslo užkulisius.
„Su Jonu mes niekada nebuvome draugai. Buvome bendraklasiai ir bendrakursiai. Kurį laiką kartu važinėdavome į Vilnių, nes abu ten dirbome“, – pasakojimą pradeda K.Petraitis.
Minimas Jonas – politiko ir verslininko Ramūno Garbaravičiaus sūnus, koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas ir buvęs valdybos pirmininkas Jonas Garbaravičius.
Melžė „Kauno energiją“?
„Taip bendraujant kilo mintis įkurti savo skolų išieškojimo bendrovę. Iki tol ketverius metus dirbau šį darbą. Žinojau, kaip tai daroma“, – tęsė K.Petraitis.
Verslui pradėti 2005 metais nusipirkta UAB „Actio“, kuri 2006 metais reorganizuota į UAB „Creditum“.
„Galėjome su Jonu arba aš vienas įkurti naują bendrovę. Tačiau Jonas sakė, kad galėtų prisidėti, bet ne tiek pinigais, kiek parūpinti pelningą „Kauno energijos“ užsakymą. Tam reikėjo seniai veikiančios bendrovės“, – teigė K.Petraitis.
2006 metais „Kauno energijos“ skolas išieškodavo UAB „Gelvora“ ir UAB „Skolų išieškojimo biuras“. Su UAB „Skolų išieškojimo biuras“ sutartis buvo nutraukta, o pelningas valstybinės įmonės užsakymas patikėtas UAB „Creditum“.
 |
| Arvydas Garbaravičius |
„Pinigai iš „Kauno energijos“ pradėjo eiti. Darbas vyko. Tuomet įsitraukė ir A.Garbaravičius. Pats su juo esu kalbėjęs. Arvydo sūnus Linas yra ne kartą pabrėžęs, kad sutartį su „Kauno energija“ pritraukti pavyko per jo tėvą, kuris tuo metu buvo Kauno meras (A.Garbaravičius Kauno mero pareigas ėjo 2003–2007 metais, – red. past.)“, – teigė K.Petraitis.
„15min“ gavo K.Petraičio ir aukšto „Kauno energijos“ darbuotojo susirašinėjimą, iš kurio matyti, jog UAB „Creditum“ direktoriui savivaldybės įmonės atstovai patys siųsdavo sutarčių pavyzdžius. 2006 m. rugsėjo 13 d. datuotame elektroniniame laiške K.Petraičiui siūloma pačiam atsirinkti reikiamus dokumentus.
Pasak buvusio „Creditum“ direktoriaus, „Kauno energijos“ sutartis įmonei buvo labai svarbi: „Pinigai ateidavo kiekvieną mėnesį. „Kauno energija“ perduodavo skolininkus, mes juos muštruodavome. Įprastas darbas. Tačiau niuansų buvo pačioje sutartyje. Skolininkai, kuriuos „Kauno energija“ perduodavo mums, net nebuvo tikrieji skolininkai. Jie perduodavo mokius klientus. Tai būdavo įsipareigojimai už einamąjį mėnesį, kol klientui laikas mokėti dar net nebuvo atėjęs. Todėl mūsų gaunamos sumos už išieškojimą iš tokių asmenų buvo neadekvačios suteiktų paslaugų savikainai. 40–50 tūkst. litų buvo realus darbas, kurį galima pagrįsti, tačiau sąskaitos būdavo ir po 200 tūkst. per mėnesį.“
Paslaugas teikia iki šiol
UAB „Creditum“ skolų išieškojimo paslaugas AB „Kauno energija“ teikia iki šiol. 2013 metų kovo 4-ąją įvykusio konkurso metu UAB „Creditum“ laimėjo užsakymą, kurio bendra vertė siekia 1,68 mln. litų, ir tapo vienintele skolų išieškojimo bendrove, kurios paslaugomis naudojasi AB „Kauno energija“.
„Pasiūlėme mažiausią kainą. Esame laimėję ir kitų bendrovių konkursus. Nepasakyčiau, kad „Kauno energija“ mums kuo nors išskirtinė“, – „15min“ sakė šiuo metu UAB „Creditum“ vadovaujanti Jolita Simanaitytė.
Paklausta, kaip bendrovei pavyko gauti „Kauno energijos“ sutartį pirmą kartą, J.Simanaitytė sakė tuo metu UAB „Creditum“ nedirbusi, todėl aplinkybių nežinanti.
AB „Kauno energijos“ valdybos pirmininkas Valdas Lukoševičius „15min“ taip pat sakė nežinantis pirmosios sutarties su UAB „Creditum“ atsiradimo aplinkybių. Jis pasiūlė kreiptis į bendrovės direktorių Rimantą Baką, tačiau jis, per savo darbuotojas kelis kartus pažadėjęs skirti laiko pokalbiui, jo taip ir nerado.
UAB „Creditum“ nepatraukė ir Kauno mero, AB „Kauno energija“ stebėtojų tarybos pirmininko Andriaus Kupčinsko dėmesio. „Stebėtojų tarybos pirmininkas skolų išieškojimo bendrovės nerenka. Tačiau jūs atkreipėte mano dėmesį, nurodėte konkrečias aplinkybes, tad tuo tikrai pasidomėsime“, – žadėjo meras.
 |
| BFL/ Tomo Lukšio nuotr./Jonas Garbaravičius su žmona Živile |
Įmonių raizgalynė
J.Garbaravičius neigia turėjęs ką nors bendro su K.Petraičiu. „Reaguodamas į toliau prieš mane tęsiamą šmeižto kampaniją ir piliečio K.Petraičio melagingą informaciją, pareiškiu, kad su K.Petraičiu nesu įkūręs nei įmonės UAB „Creditum“, nei jokios kitos įmonės. Taip pat atsakingai pareiškiu, kad niekada nieko nesu papirkęs ar nurodęs papirkti, ir visi K.Petraičio man viešai metami kaltinimai yra melas“, – rašoma verslininko pareiškime.
„15min“ jis nurodė civilinę bylą, kuri pradėta paties K.Petraičio iniciatyva siekiant įrodyti, jog faktiniu UAB „Creditum“ savininku buvo koncernas „Scaent Baltic“. Šią bylą ieškovas pralaimėjo. Tačiau K.Petraičio ir Garbaravičių šeimos ryšiai tiriami baudžiamojoje byloje.
Be to, buvusius verslo ryšius liudija ne tik išsaugotas elektroninis susirašinėjimas, slapta daryti pokalbių įrašai, bet ir su J.Garbaravičiumi susijusios įmonės, kurioms skirtingu metu priklausė UAB „Creditum“ akcijos.
2006 metais 100 proc. UAB „Creditum“ valdė K.Petraičio motina. Vėliau dalį akcijų įsigijo bendrovė „Elvaami“. Ši įmonė 2009 metais buvo viena iš „Scaent Baltic“ akcininkių.
Koncernas „Scaent Baltic“, kuriam priklauso dalis didžiausio žaidėjo Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“ akcijų, sieja visą Garbaravičių šeimą.
K.Petraitis: „Neišeina apsimesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad mačiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau.“
R.Garbaravičius yra šios įmonės valdybos narys ir generalinio direktoriaus patarėjas. A.Garbaravičius turi šios įmonės akcijų ir taip pat užima generalinio direktoriaus patarėjo pareigas. J.Garbaravičius vos prieš mėnesį pasitraukė iš koncerno „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų, tačiau liko jo akcininku. Kitas R.Garbaravičiaus sūnus Saulius yra koncernui priklausančios žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas. R.Garbaravičiaus žmona Birutė yra „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos pirmininkė.
UAB „Creditum“ akcininke tapo ir bendrovė „SC property“, kuri šiuo metu reorganizuota į „Scaent Baltic Investment“. Jai vadovauja A.Garbaravičiaus sūnus Linas. Bendrovės „Creditum“ įsigijimo metu šiai įmonei vadovavo Stasė Rožukienė, kurios darbo biografija susijusi ir su Garbaravičių šeimos verslais, ir su Kauno savivaldybe, ir su AB „Kauno energija“. Ši moteris dirbo Kauno savivaldybės Vidaus audito skyriaus vedėja, 2012 metų pradžioje buvo paskirta AB „Kauno energija“ audito komiteto nare ir iki šiol šias pareigas derina su UAB „Scaent Baltic Investment“ generalinio direktoriaus pavaduotojos pareigomis.
Dalis UAB „Creditum“ akcijų parduota įmonei „Thamaro“ SA. Tai Šveicarijos bendrovė, kuri yra buvusi „SC property“ akcininke. Vėliau akcijos dar ne kartą keitė savininkus.
Sudėtingi pinigų keliai
„Garbaravičiai „Creditum“ įmonėje jautėsi kaip savo kišenėje. Jie nurodydavo pervesti pinigus kitoms susijusioms įmonėms pagal įvairias fiktyvias sutartis. Pinigai buvo pervesti į Kiprą. Taip pat pagal sutartis buvo pervedami bendrovei „SC property“, – pasakojo K.Petraitis.
Dabartinė „Creditum vadovė“ šios informacijos nei patvirtinti, nei paneigti negalėjo. „Kai pradėjau dirbti direktore, visi dokumentai ir visa buhalterija buvo atiduota Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai. Net neturėjau galimybės realiai peržiūrėti tų dokumentų“, – sakė ji.
2007 metais įkurta įmonė „Creditum Vilnius“. „Jai per dvejus metus buvo paskolinta daugiau nei 400 tūkst. litų. Įmonė visą laiką buvo nuostolinga. Visą ūkinę veiklą prižiūrėjo Garbaravičiai“, – sakė buvęs „Creditum“ direktorius.
Jono ir Lino Garbaravičių vaidmenį įmonės „Creditum Vilnius“ valdyme šiuo metu tiria prokurorai. Pusbroliai yra liudininkai byloje dėl galimo valstybės pareigūno (Valstybės saugumo departamento darbuotojo) papirkimo.
Domina milijardai, o ne šimtai
Paprašytas pakomentuoti K.Petraičio teiginius, jog AB „Kauno energija“ su UAB „Creditum“ sutartį sudarė veikiama politinio spaudimo, buvęs Kauno meras A.Garbaravičius teigė, jog kliūti turėtų ne sėkmingai dirbanti bendrovė, o miestą slegiančios ir neišieškomos skolos.
„Jūs sakote, kad „Creditum“ išieško skolas. Galiu pateikti jums faktų, kad dešimtys milijonų neišieškoma, miestas juos praranda. O jūs man bandote pripaišyti, kad kažkas išieško skolas. Ar jūs suprantat, ką kalbat?“ – piktinosi jis.
A.Garbaravičius teigė, jog visa atsakomybė tenka įmonės vadovui: „ Savininkas buvo jis. Gavo užsakymą. Pasikeitus situacijai liko nepatenkintas ir pradėjo kalbėti apie korupciją. Tuo metu korupcijos nebuvo? Jeigu buvo be konkurso, tai, vadinasi, buvo be konkurso. Tas plikis prasistūmė be konkurso. Mano vardu daug kas pasinaudoja. Būtų gerai, kad aš būčiau žinojęs.“
Politikas siūlė atkreipti dėmesį į įvykių chronologiją. „Sudėkite laikus. Dabar paima bet kokią firmą, kur aš buvau prieš 15 metų, ir įdeda į dabartinį laikotarpį. Bet juk laikas kitas. Tuo laiku jokių ryšių nebuvo. Paskui gal atsirado“, – aiškino pašnekovas.
Jis nurodė, kad „Creditum“ nuo gautų „Kauno energijos“ užsakymų lieka vos 1,5 proc. pajamų. „Jei mes, kaip čia pasakojama, uždirbame milijardus iš elektros, tai kam man ten, kur uždirba šimtą litų, plauti pusę milijono?“ – retoriškai klausė A.Garbaravičius.
Nusikalstamo pasaulio šešėlis
Buvęs „Creditum“ direktorius „15min“ tvirtino, kad „bendrovėje buvo įdarbinta fiktyvių asmenų“, kurie esą buvo susiję su kriminaliniu pasauliu. Šiuo metu teisiamas K.Petraitis teigė, kad J.Garbaravičius jam nurodydavo, ką reikia įdarbinti.
Anot K.Petraičio, kai kurie iš įdarbintųjų savo vardu negalėdavo turėti prabangių transporto priemonių, todėl visureigiai BMW X5, BMW X6, kainuojantys per 200 tūkst. litų, buvo registruojami „Creditum“ vardu, tačiau įmonė už automobilius realiai pinigų nemokėdavo: „Būdavo išrašomi fiktyvūs kasos išlaidų orderiai.“
J.Garbaravičius šiuos teiginius vadino absurdiškais ir nepagrįstais. Tuo tarpu J.Simanaitytė prabangių automobilių pirkimo fakto nepaneigė, tačiau pabrėžė, jog tokiu važinėjo ir pats K.Petraitis: „Lygiai taip pat ponas Petraitis važinėjo su įmonės automobiliais, kurie tuo metu tikrai nepigiai kainavo. Ar galima sakyti, kad tie automobiliai nenaudoti įmonės veikloje, jei jis jais naudojosi? O kiek kiti automobiliai važinėjo, aš nesigilinau. Jei ir buvo, tai nematau čia jokio kriminalo.“
Pririšo paskola
K.Petraičio pasakojimu, konfliktas su J.Garbaravičiumi gilėjo: „Neišeina apsimesti kvailiu. Reikia pripažinti, kad mačiau, kas darosi įmonėje, ir tai toleravau. Kita vertus, nelabai turėjau kur dėtis. Buvo susitarimas, kad man bus perduota dalis akcijų. Laukiau to.“
 |
| Saulius Garbaravičius |
Jis pasakojo, kaip L.Garbaravičiaus valdoma „Scaent investment“ paskolino jam 100 tūkst. litų: „Aš tą pačią dieną visą sumą pervedžiau UAB „Creditum“. Turiu visų bankinių operacijų išrašus. Pinigai buvo skirti sutarčiai su „Kauno energija“ pratęsti, nes reikėjo įnešti garantą. Taip aš buvau pririštas ir jie mane pradėjo tampyti kaip už virvutės.“
Verslininkas tvirtina, kad jam buvo nurodyta sudaryti fiktyvią daugiau nei pusės milijono litų paskolos sutartį su Estijos piliečiu. Šios sutarties sudarymas šiuo metu yra vienas pagrindinių kaltinimų K.Petraičiui iškeltoje baudžiamojoje byloje.
„Sutartį sudarinėjo pats K.Petraitis, tačiau kai ji buvo kuriama, jos nemačiau“, – komentavo J.Simanaitytė.
Šiuo metu vienintelis UAB „Creditum“ akcijų valdytojas yra Rolandas Petrulis. Jis atsisakė komentuoti, ar turi kitų su koncernu „Scaent Baltic“ susijusių įmonių akcijų. Registrų centro duomenimis, R.Petrulis anksčiau buvo arba šiuo metu yra UAB „SC Property“, UAB „Kurtas service“ akcininkas bei UAB „Činra“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požeminių darbų investicija“ vadovas. Šios įmonės susijusios su Garbaravičių šeima.
„Perėmus akcinį paketą, darbuotojai skundėsi, kad yra neaiškių sutarčių ir jos turėtų būti peržiūrėtos. Aš paklausiau K.Petraičio apie tas sutartis. Man buvo visiškai nieko neatsakyta. Buvo parodytas pirštas į duris. Teko kreiptis raštu. Po susirašinėjimo sutartys buvo pateiktos ir pamačiau, kad iššvaistytas didelis įmonės turtas. Teko kreiptis į teisėsaugą“, – „15min“ sakė R.Petrulis.
Jis teigė, jog K.Petraitis visuomenės dėmesio siekia norėdamas užvilkinti bylą, kuri netrukus turėtų atsidurti teisme.
Nutraukta byla atnaujinta
K.Petraičio teigimu, Kauno apygardos prokuratūrai pradėjus tyrimą buvo stengiamasi iš proceso eliminuoti pusbrolius Garbaravičius. Kauno apygardos prokuratūros prižiūrimas tyrimas, kuriame minimi Linas ir Jonas Garbaravičiai, buvo atskirtas į atskirą bylą, kuri nutraukta po trijų savaičių.
K.Petraitis kreipėsi į prezidentūrą, Seimo Antikorupcijos komisiją, Generalinę prokuratūrą. Ši nustatė, kad Kauno prokurorai aplaidžiai tyrė bylą, todėl ikiteisminis tyrimas buvo atnaujintas ir perduotas Šiaulių prokurorams.
Bylos tyrimą kontroliuojanti Šiaulių apygardos prokurorė Jūratė Tamašauskienė savaitės pradžioje „15min“ teigė dar nespėjusi susipažinti su visomis bylos aplinkybėmis.
Tiesa, jei prokurorė nutars iškviesti apklausai K.Petraičio kaltinamą J.Garbaravičių, tai gali būti nelengva padaryti. Šis pasitraukė iš „Scaent Baltic“ valdybos pirmininko pareigų ir pranešė pradedantis naują, su „Scaent Baltic“ nesusijusį verslą Didžiojoje Britanijoje.
Platūs Garbaravičių ryšiai
Tuo pat metu Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisija po keturių mėnesių svarstymo ėmėsi tirti anoniminį skundą dėl A.Garbaravičiaus ryšių su bendrovėmis, kurios gaudavo valstybės įmonių užsakymų. Pats A.Garbaravičius yra šios komisijos pirmininkės pavaduotojas.
„Antikorupcijos komisijai buvo parašytas frakcijos „Vieningas Kaunas“ prašymas. Taryba gavo informacijos, kad A.Garbaravičius yra susijęs su daugeliu bendrovių, kurios pelnosi iš Kauno savivaldybės įmonių „Kauno energija“, „Kauno vandenys“, „Švara“, „Kauno profilaktinės dezinfekcijos stotis“ ir kitų. Gavome atsakymą iš administracijos, kad sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su Garbaravičių šeimai artimomis bendrovėmis, yra labai daug“, – „15min“ sakė Kauno miesto tarybos Antikorupcijos komisijos narys Artūras Orlauskas.
A.Garbaravičius: „Čia ne Vilnius, čia yra provincija. Ir pešasi čia dėl šimto litų.“
Tiriamos su „Scaent Baltic“ koncernu susijusios įmonės, tarp kurių ir UAB „Energijos servisas“, UAB „Činra“, UAB „Genys“, AB „Požeminiai darbai“, UAB „Energotiekimas“, UAB „Autokurtas“, UAB „Požeminių darbų investicija“, UAB „Debra“, UAB „East Europe Investment Group“, UAB FMĮ „Orion Securities“, UAB „Orion Asset Management“, UAB „Biglio dribsnių gamyba“, UAB „BDG malūnas“, UAB „Deficitas“, UAB „Gourmet Trading“, UAB „Energijos realizacijos centras“, UAB „Scaent Baltic Energy“, UAB „Versus Aureus“ leidykla, UAB „Gimtasis žodis“ leidykla (šios leidyklos jau parduotos jų vadovams, – red. past.), UAB „De Libris“, UAB „Express Media“, VŠĮ „Miesto IQ“, UAB „Franchise media“, UAB „Intelligent media“, UAB „SC Baltic Realty“.
Minimų įmonių ryšius su koncernu „Scaent Baltic“ liudija ir „15min“ turimas 2009 metų spalio 5 dieną vidiniam vartojimui skirtas, tuomečio koncerno generalinio direktoriaus J.Garbaravičiaus pasirašytas įsakymas „dukterinėms ir asocijuotoms UAB „Scaent Baltic“ įmonėms“. Jame išvardytos visos šios įmonės.
„Šiuo metu turime 30–40 sutarčių, kurias savivaldybės įmonės sudarė su šiomis bendrovėmis. „Kauno energija“ atsiuntė sąrašą sutarčių. Ar ten buvo dirbamas visuomenei naudingas darbas, ar šeimai naudingas, dar reikės išsiaiškinti“, – sakė A.Orlauskas.
Puola žmonės be padorumo
Paklaustas, kaip vertina su juo susijusių įmonių veiklos tyrimą, A.Garbaravičius „15min“ teigė, jog taip opozicija bando pasireklamuoti.
„Tie žmonės, kurie neturi jokių idėjų ir nori prasimušti į spaudą, sugalvoja bet ką. Įmonių sąrašą galima tęsti ir iš telefonų knygos. Surašyti 5 tūkst. įmonių, pasakyti, kad jos susijusios su manimi ir priversti mane įrodinėti, kad nesu krabas. Tai jauni, be padorumo žmonės, kurie parašo anoniminį skundą, o vėliau bando juo prisidengti. Komisija priėmė popierius ir viskas. Ar man aiškintis dėl tų vaikų, kurie nori padaryti karjerą, nes jie išdrįso apkaltinti Garbaravičių?“ – šaipėsi vienas įtakingiausių Kauno politikų bei verslininkų.
Jis tikino jau seniai praradęs galimybę daryti bet kokią įtaką „Kauno energijai“. „Jau seniai energetiniais klausimais užsiiminėja pats Kupčinskas (dabartinis Kauno meras Andrius Kupčinskas, – red. past.)“, – tikino A.Garbaravičius.
Paprašytas pakomentuoti buvusio bendrovės „Creditum“ vadovo K.Petraičio teiginius, A.Garbaravičius atšovė, kad jį bandoma įvelti į šmeižto kampaniją: „Girdėjau, kad tai bendrovei vadovavo vagis, kuriam užvesta byla ir kuris, nenorėdamas sėsti į kalėjimą, bando pritempti bet kokias pavardes. Jis vogė pinigus, iš to pirko jachtas, mašinas, namus ir neblogai gyveno.“
Vėliau A.Garbaravičius su „15min“ susisiekė dar kartą. Tarybos narys patikslino, kad politiniams konkurentams ramybės neduoda jo turtai, todėl ir prasidėjo jo persekiojimas.
A.Garbaravičius tikino turintis tik koncerno „Scaent Baltic“ akcijų. „Daugiau neturiu, bent jau aš neatsimenu tokių. 2000 metais pardaviau visas akcijas. Todėl visus tai siutina. Aš gavau 6,5 mln. litų, juos deklaravau. Visi persekioja 10 metų, neranda už ko užsikabinti ir siunta“, – sakė jis.
„Čia aiškinimas yra paprastas. Čia ne Vilnius, čia yra provincija ir pešasi čia dėl šimto litų“, – vaizdingai gyvenimą Kaune apibūdino A.Garbaravičius.
Kas tikrasis „Kauno dienos“ šeimininkas?
Nepaisant tyrimų, Garbaravičių įtaka plečiasi. Su šia šeima susiję asmenys įsigijo dienraščius „Kauno diena“, „Vilniaus diena“ ir „Klaipėda“ bei jų interneto portalus.
Šio pirkinio schema taip pat sudėtinga. Dienraščius valdo bendrovė „Diena Media News“. 50,15 proc. jos akcijų turi bendrovė „Baltic Media Holding“, tačiau šios akcijos už daugiau nei 20 mln. litų paskolą įkeistos bankrutavusiam Ūkio bankui. 100 proc. bendrovės „Baltic Media Holding“ valdo įmonė „Baltijos įmonių finansai“. 2010 m. „Baltijos įmonių finansai“ „Kauno dienos“, „Klaipėdos“ bei „Vilniaus dienos“ laikraščių grupę įsigijo iš finansinių sunkumų ištiktos investicinės bendrovės „Hermis Capital“. Sandorį finansavo Ūkio bankas, o tikrasis pirkėjas buvo Ūkio banko savininkas Vladimiras Romanovas.
S.Garbaravičius: „Nei mūsų šeima, nei mūsų leidybinė įmonė su „Kauno diena“ nesusijusi.“
Būtent bendrovę „Baltijos įmonių finansai“ iš buvusio jos savininko verslininko Andriaus Stepanavičiaus už neskelbiamą sumą įsigijo iki šiol veiklos beveik nevykdžiusi bendrovė „On Media“. Jos savininkai – neseniai „Scaent Baltic“ leidybos verslą palikęs Nerius Gasparavičius bei „Scaent Baltic“ valdomo žurnalo „IQ“ vyriausiasis redaktorius Ovidijus Lukošius. „Kauno dienai“ vadovauti sugrįžo dvejus metus žurnale „IQ“ praleidusi Žilvinė Petrauskaitė.
Naujieji regioninių leidinių grupės savininkai neigia savo ryšius su Garbaravičių šeima. Tačiau A.Garbaravičius praėjusią savaitę „15min“ sakė: „Yra dar viena kalba, kad aš nupirkau „Kauno dieną“. Aš jums paaiškinau tiksliai. Aš nupirkau ir „Kauno dieną“. A.Garbaravičiaus prisipažinimą neigė jo sūnėnas, koncerne „Scaent Baltic“ už žiniasklaidos verslą atsakingas Saulius Garbaravičius: „Nei mūsų šeima, nei mūsų leidybinė įmonė su „Kauno diena“ nesusijusi. Mes šios žiniasklaidos priemonės neįsigijome ir neplanuojame įsigyti. Jis spėjo, kad A.Garbaravičius, kalbėdamas apie „Kauno dienos“ įsigijimą, pajuokavo.
Jonas Garbaravičius taip pat paneigė, kad koncernas įsigijo regioninių leidinių grupę. Anot jo, koncernas stengsis išsaugoti turimus žurnalus, bet neplės savo žiniasklaidos portfelio.
Kas yra kas Garbaravičių šeimoje
Brolių Arvydo ir Ramūno Garbaravičių tėvas Jonas Garbaravičius buvo pirmasis diplomuotas energetikas Lietuvoje, Kauno politechnikos instituto dėstytojas. Motina
Gražvyda Sofija Murkaitė-Garbaravičienė – žinoma pediatrė.
 |
| Ramūnas Garbaravičius |
60 metų Arvydas Garbaravičius versle buvo nuo 1992 m. Vadovavo Statybos remonto tresto požeminių darbų statybos remonto valdybai (dabar AB „Požeminiai darbai“). 2000–2001 m. Kauno apskrities viršininko pavaduotojas. 2003–2007 m. Kauno meras. Daug metų buvo vienas įtakingiausių Liberalų ir centro sąjungos narių. Šiuo metu Kauno savivaldybės tarybos narys, koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas ir generalinio direktoriaus patarėjas. Jis taip pat yra Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos narys, klubo „Santara-Šviesa“ narys, vienas iš „Kauno plėtros forumo“ steigėjų.
A.Garbaravičiaus žmona Rita Garbaravičienė – lituanistė, Kauno miesto muziejaus direktorė. Prieš keletą savaičių ji pareiškė norą tapti Socialdemokratų partijos nare.
A.Garbaravičius turi du sūnus. Linas Garbaravičius yra UAB „Scaent Baltic Investment“ vadovas. Rytis Garbaravičius – Kauno naktinio klubo „Macao“ savininkas.
57 metų Ramūnas Garbaravičius versle taip pat nuo 1992 m. Vadovavo UAB „Genys“, AB „Kauno audiniai“. Nuo 2000 m. ėjo „Kauno energijos“ generalinio direktoriaus patarėjo pareigas. Buvęs Kauno miesto tarybos ir Seimo narys. Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų prezidiumo narys, partijos iždininkas (narystę partijoje sustabdė 2013 m. balandžio 9 d.). Šiuo metu jis „Scaent Baltic“ holdingo, kuriam priklauso dalis didžiausio žaidėjo Lietuvos elektros rinkoje „Inter RAO Lietuva“ akcijų, valdybos narys, generalinio direktoriaus patarėjas. Jis taip pat yra Sugiharos fondo „Diplomatai už gyvybę“ valdybos pirmininkas.
R.Garbaravičiaus žmona Birutė Garbaravičienė – žurnalistė, žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ redaktorių kolegijos pirmininkė.
R.Garbaravičius taip pat turi du sūnus. Jonas Garbaravičius yra koncerno „Scaent Baltic“ akcininkas, prieš mėnesį pasitraukęs iš valdybos pirmininko pareigų. Šiuo metu – Londone įsikūrusios investicijų bendrovės „CEE Resources & Investments“ partneris.
Saulius Garbaravičius yra žiniasklaidos grupės „SC Baltic Media“ valdybos pirmininkas.
