Paįstrio seniūnas sako, kad norėdami pagerinti kelio matomumą, maždaug trijų kilometrų kelio atkarpoje iškirto brūzgynus, tačiau nupjautų šakų nėra kur dėti.
„Jeigu mes tuos krūmus paliksim, tai iš karto bus terbė būsimam šiukšlynui. O jeigu deginsim, tai jau kartą pabandėm – atvažiavo aplinkosaugininkai, skyrė baudą“, – pasakoja Panevėžio rajono Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
Aplinkos apsaugos reikalavimai draudžia deginti medienos atliekas, todėl kartą pasimokęs seniūnas šakas pradėjo siūlyti medienos perdirbėjams. Paaiškėjo, jei vienoje vietoje nesukaupta nuo 100 iki 300 kubų medienos, biokuro gamintojai nejuda nė iš vietos.
Panevėžio rajone kelios katilinės naudoja biokurą, tačiau ir šių vadovai sako esą jiems neapsimoka iš seniūnijų surinkti nupjautų šakų.
„Mes perkame čipsus, mums kaina yra tinkama. Tačiau mes esam ir domėjęsi, kalbėję ir skaičiavę, kad patiems reikėtų gamintis, bet tada reikia papildomos technikos, papildomai darbuotojų“, – aiškina Panevėžio rajono Velžio komunalinio ūkio direktorius Vidas Balakauskas.
Direktorius tikina esą tokios investicijos vargu ar kada atsipirks, todėl siūlo seniūnams sukaupus didelius kiekius šakų kviestis biokuro perdirbėjus, kad šie jas vietoje susmulkintų. Savivaldybės atstovai atkerta, kad seniūnijos neturi galimybių vienoje vietoje kaupti daug šakų.
„Panevėžio rajone veikia dvi žaliųjų atliekų priėmimo aikštelės. Viena yra šalia esančio Dvarininkų kaimo regioninio atliekų sąvartyno, ten galima vežti. Kita yra Garuckų kaime Ramygalos seniūnijoje. Kaip patys suprantate, nesusmulkintų šakų vežiojimas yra didesnės dalies oro vežimas, aišku, tai ir transporto išlaidos“, – teigia Panevėžio rajono savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė.
Savivaldybės ekologė tvirtina, kad iki vasaros seniūnijų pakelės turi būti sutvarkytos, antraip nebus galima nupjauti užaugusios žolės. Tačiau abejojama, ar pavyks iš brūzgynų atliekų išpešti ir ekonominės naudos.
