Tačiau pateikimo procedūra liko nebaigta. Vieno iš projekto iniciatorių demokrato Domo Griškevičiaus siūlymu, balsavimas dėl pritarimo projektui po pateikimo nukeltas į kitą plenarinį posėdį, nes kai kurios frakcijos šį klausimą esą dar nori aptarti su nevyriausybininkais.
Beveik pusšimtis parlamentarų siūlo kitų metų birželio 9 dieną kartu su Europos Parlamento rinkimais surengti patariamąjį referendumą ir paklausti rinkėjų, ar jie pritaria riboti plynuosius miško kirtimus ir visiškai juos uždrausti saugomose teritorijose.
„Mūsų mintis yra atsiklausti gyventojų, ar tas dabartinis reguliavimas įstatyminėje bazėje yra pakankamas, ar vis dėlto reikia jau galbūt kitai Vyriausybei, kitam Seimui griežtinti tas nuostatas“, – Seimui pateikdamas savo sumanymą sakė D.Griškevičius.
Anot jo, gyventojai miškus laiko vienu didžiausių Lietuvos turtų, medžių kirtimai sukelia didelį rezonansą visuomenėje.
Be to, Seimo nario teigimu, referendumą tokiu svarbiu klausimu surengus drauge su Europos Parlamento rinkimais, tai galėtų paskatinti piliečius aktyviau dalyvauti rinkimuose.
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas stebėjosi, kad Seimo nariai, užuot teikę konkrečias įstatymų pataisas dėl miškų kirtimų ribojimo, inicijuoja abstraktų referendumą.
„Galėtumėte per įstatymus imtis apriboti pagrindinius kirtimus, o imatės Virginijaus Sinkevičiaus rinkimų kampanijos, kad sukeltumėte piktus, nepagrįstus balsus ir juos atvestumėte į Europos Parlamento rinkimus, kad jūsų sąrašo vedlys gautų daugiau postūmio“, – ketvirtadienį sakė ministras.
Opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ lapkričio pabaigoje pranešė, kad jos skyriams pradėjus kelti kandidatus dalyvauti Europos Parlamento rinkimuose, daugiausia palaikymo sulaukė dabartinis eurokomisaras V.Sinkevičius.
„Nežinau, ką nuspręstų visuomenė dalyvaudama ir balsuodama tokiame referendume. Jis visų pirma yra netaisyklingai suformuluotas, nepasvertas ir tikrai trūksta konstatuojamojoje dalyje tiesos, ten daug netiesos parašyta“, – tvirtino S.Gentvilas.
Jo teigimu, Lietuva iškerta 70 proc. medienos prieaugio, maždaug trečdalis medynų prieaugio paliekamas ateities kartoms.
Ministro teigimu, pasitaiko atvejų, kai plyni kirtimai neišvengiami, kaip pavyzdį jis nurodė Dzūkijoje iškirstų 15 hektarų medžių tam, kad būtų atvertos kontinentinės kopos ir atkurta buvusi buveinė.
„Tai daroma sukurti tinkamas tipines buveines Dzūkijoje saugomoms rūšims“, – tvirtino jis.
„Jūs esate prieš Lietuvos gamtininkus, taip nekorektiškai sudėliotas referendumo klausimas veda į niekur. Kviečiu ateiti su įstatymu, teikti konkretų pasiūlymą, o ne klaidinti visuomenę“, – kalbėjo aplinkos ministras.
Dėl plynųjų kirtimų saugomose teritorijose Lietuvoje surengta ne viena protesto akcija.
Spalio pradžioje visuomenininkai pranešė apie medžių kirtimą Šimonių girios sklype, kuris patenka į įstatymais apsaugotą vertingą gamtinę teritoriją. Reaguodama į tai Aplinkos ministerija sustabdė du kirtimų leidimus, Specialiųjų tyrimų tarnyba pradėjo ikiteisminį tyrimą.
Lapkritį ministerija pranešė sustabdžiusi aštuonis pradėtus plynuosius sanitarinius kirtimus Punios šilo genetiniuose draustiniuose, nors nevyriausybinės organizacijos „Baltijos aplinkos forumas“ nariai teigė, kad šie kirtimai jau yra įvykdyti.
Ministerija taip pat tvirtino inicijavusi Miško kirtimų taisyklių pataisas, kuriomis būtų griežčiau reglamentuojami plynieji sanitariniai kirtimai. Jomis siekiama, kad miške įsiveisus kenkėjui nebūtų iškirstas visas plotas, o tik nebegyvi medžiai.
