Nuo 2023-iųjų liepos įsteigus registrą, dabartinė Teisingumo ministerijos tvarkoma informacinė sistema būtų likviduota, taip pat partijoms nebeliktų prievolės dukart per metus teikti duomenis apie narių skaičių: registre jie būtų pildomi dažniau, t. y. partijų vadovai turėtų informaciją apie naujus ar išstojusius narius atnaujinti ne vėliau nei per penkias darbo dienas.
„Norime įsteigti politinių partijų registrą, dabar tokio registro nėra, todėl dažnai susiduriame su problemomis, ypač kai kalbame apie partijų narių registravimą ir išregistravimą iš partijos“, – šią savaitę Vyriausybės pasitarime teigė teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Registrą valdytų Teisingumo ministerija, tvarkytų Registrų centras, teikiami duomenys būtų lyginami su Gyventojų ir kitų registrų duomenimis.
Registrų centras galėtų inicijuoti partijos likvidavimą, jei jos narių skaičius, kaip numato įstatymai, ilgiau nei metus nesiektų 2 tūkstančių. Šiuo metu šį klausimą sprendžia Teisingumo ministerija.
Registrų centras už duomenų nepateikimą ar už klaidingą informaciją taikytų administracinę atsakomybę – nuo 30 iki 1450 eurų baudą.
Ministerija pažymi, kad dabartinė informacinė sistema skirta kontroliuoti, ar partijos atitinka minimalią įstatymų numatytą kartelę – 2 tūkst. narių, todėl šiuo metu sąrašuose gali būti nurodytas tik šis, o ne tikrasis narių skaičius. Dabar šie duomenys, anot ministerijos, dažnai yra „nepakankami ir neaktualūs“, jų negalima panaudoti kitiems tikslams, tuo metu registro duomenys būtų „tikslūs, teisingi ir tikri“.
„Steigiamas registras kartu būtų ir darbo priemonė politinėms partijoms, kurios galėtų naudotis aktualiais registro duomenimis formuojant politinių partijų narių sąrašus, informuojant juos apie suvažiavimus, balsuojant juose“, – sakė E.Jankevičius.
Numatyta, kad registro steigimui reikės apie 400 tūkst. eurų, jam palaikyti kasmet – dar apie 100 tūkst. eurų.
