Jos numato, kad asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę įgijo iki 18 metų ne gimdamas, iki jam sukaks 20 metų galės apsispręsti, kurią pilietybę pasilikti.
Jeigu asmuo neatsisakys kitos valstybės pilietybės iki jam sukaks 20 metų, jis neteks Lietuvos pilietybės.
Pilietybės įstatymo pataisoms šią savaitę pritarta po pateikimo, jas toliau svarstys Seimo komitetai.
„Šiuo metu yra automatinis reguliavimas ir iš esmės vaikai tos pilietybės netenka iš karto tėvų sprendimu, o dabar turėtų dvejus metus, kai patys galėtų apsispręsti po pilnametystės būti Lietuvos piliečiais ar pasirinkti kitos šalies pilietybę“, – sakė pataisas pristatęs vidaus reikalų viceministras Tautvydas Tamulevičius.
Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, kasmet Lietuvos pilietybės netenka apie 300 asmenų iki 18 metų, kurie įgyja kitos valstybės pilietybę.
Pataisomis taip pat siūloma nustatyti, kad visų teisėtai Lietuvoje gyvenančių asmenų be pilietybės gimę vaikai gimimu įgytų Lietuvos pilietybę. Ministerijos teigimu, toks vaikų skaičius nebūtų didelis – tai būtų apie penkis vaikus kasmet.
Įstatymo projekte taip pat siūloma nustatyti, kad visos prašymų dėl Lietuvos pilietybės padavimo ir nagrinėjimo procedūros būtų vykdomos per vieną instituciją – Migracijos departamentą.
Emigravusieji po nepriklausomybės atkūrimo 1990 metų kovo 11 dieną šiuo metu, išskyrus kai kurias išimtis, negali turėti dvigubos pilietybės.
