Naujienų agentūros AFP kalbinti prokurorai teigė negavę Lietuvos prašymo ir nematantys priežasčių, kodėl Švedija turėtų perimti bylą, nes incidentas neįvyko Švedijos teritorijoje.
Tokios reakcijos Stokholme sulaukė Lietuvos Generalinės prokuratūros sprendimas kreiptis į Švediją su prašymu perimti baudžiamąjį persekiojimą. Lietuvos prokuroras pripažino įtarimaisiais du Švedijoje gyvenančius asmenis, kurie lėktuvu kirto sieną.
Trečiadienį išplatintame pranešime prokuratūra pranešė, kad Lietuvoje atlikti visi galimi baudžiamojo proceso veiksmai, o tolesnis baudžiamasis persekiojimas galimas tik Švedijoje.
Anot Generalinės prokuratūros, tyrimo metu nustatyta, jog liepos 4 dieną lengvasis lėktuvas „Jodel“ su Švedijos registracijos numeriu, pažeisdamas tarptautinių skrydžių taisykles, neturint reikalingų dokumentų ir leidimo kirsti valstybės sieną, išskrido iš Lietuvos į Baltarusiją, o vėliau sugrįžo į Lietuvą.
Šis Generalinės prokuratūros prašymas kartu su bylos medžiaga yra perduodami Lietuvos teisingumo ministerijai, kuri, remdamasi tarptautinėje sutartyje numatyta perdavimo tvarka, tarpininkaus persiunčiant tolesniam nagrinėjimui Švedijos teisingumo ministerijai.
Švedų akcija tapo žinoma „pliušinio desanto“ pavadinimu, dėl jos buvo atleisti iš pareigų Baltarusijos priešlėktuvinės gynybos ir valstybinės pasienio tarnybos vadovai.
Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka ne kartą ragino Lietuvą ištirti šį įvykį.
