„Kaip ir sakiau, techniškai mes tą padaryti galėjome kad ir vakar, bet reikia apibrėžti ugnies atidengimo taisykles, tą būtina padaryti ir tą spręsti turi politikai. Jei jie tai padarytų, mes pasirengę vykti į misiją“, – BNS sakė Švedijos generolas.
Švedija nėra Šiaurės Atlanto Aljanso narė, todėl, pasak jo, klausimai tampa sudėtingi, kai kalbama apie „NATO darbų atlikimą“.
„Klausimas, kurį reikia išspręsti, yra teisinis – kokios ugnies atidengimo taisyklės galioja, kai švedų pilotas vykdo oro policiją Baltijos šalyse. Kol niekas nenutinka, tai ne problema, bet kai tik kas nors įvyksta, turi būti labai apibrėžtos taisyklės, ką jis arba ji turi daryti – šauti ar ne“, – teigė S.Goransonas.
Pasak jo, diskusijos šiuo klausimu vyko, tačiau dabar nėra pasibaigusios.
„Nemanau, kad šiuo metu yra diskutuojama dėl to. Šis klausimas buvo intensyviai aptariamas prieš metus ar dvejus ir tai buvo susiję su Baltijos šalimis ir Islandija. Suomiai labai aiškiai pasakė, kad ugnies atidengimo taisyklės to daryti neleidžia. Mes taip aiškiai niekuomet nekalbėjome, o sakėme, kad tą reikia apibrėžti, tačiau iki šiol to niekas nepadarė. Tai klausimas, kurio mes nepastūmėsime, tai turi daryti politikai“, – aiškino Švedijos kariškis.
Pasak jo, ugnies atidengimo taisyklės buvo labai intensyviai aptariamos prieš dislokuojant Švedijos lėktuvus NATO misijai Libijoje.
Trys Baltijos šalys neturi oro erdvės apsaugai tinkamų orlaivių, todėl šią karinę funkciją nuo 2004 metų vykdo sąjungininkai. Pamainomis skirtingų šalių naikintuvai dislokuojami Šiauliuose. Šiuo metu Lietuvos, Latvijos ir Estijos oro erdvę saugo Danija.
Pagal galiojantį sprendimą NATO oro policijos misiją vykdys iki 2014 metų, tačiau Baltijos šalys siekia, kad ji įgautų ilgalaikės misijos statusą.
