„Miestas niekada nebus didesnis ir turtingesnis nei jame gyvenantys žmonės. 520 tūkst. Geteborgo gyventojų yra atvykę kone iš visų šalių“, – rašoma viename iš serijos „Geteborge yra visas pasaulis“ straipsnių.
J.Ožalas nuotrauką ir interviu galite rasti čia.
Rašinio autorius pripažįsta, kad švedai menkai žino apie savo kaimynus, įsikūrusius prie Baltijos jūros. Geriau pažįstama tik Suomija, bet ne Baltijos šalys, esančios kitapus jūros ir po atgautos Nepriklausomybės taip ir likusios nepažintos.
Gimusi ir užaugusi Lietuvoje, tačiau bemaž metus Geteborge, o Švedijoje – dar ilgiau gyvenanti J.Ožalas dienraščiui teigė, jog daugelis įsitikinę, kad ji yra rusė. Tačiau moteris pripažino, kad lietuviai taip pat nedaug ką žino apie švedus. Jiems Švedija, Danija ir Norvegija esančios tas pats kraštas – Skandinavija. Tai netoli tiesos – ryšiai tarp esantys tvirtesni ir kalbos panašesnės nei tarp Baltijos šalių.
2003-2008 metais lietuvė dirbo amerikiečių kruiziniuose laivuose. Per vienas atostogas ji internetu susipažino su būsimuoju vyru, taip pat lietuviu. Nors šis gyveno Vernamu (Švedija), pirmą kartą pora susitiko Vilniuje per 2008-ųjų Kalėdas.
Kitų metų vasarą Jūratė iškeliavo į Vernamu, kur pateko SFI (organizacijos „Švedų kalba atvykėliams“) globon, o praktiką atliko „Scandic“ viešbutyje. Vernamu sutuoktiniai pragyveno kone trejus metus, kol nusprendė kraustytis į Geteborgą, kurį jau anksčiau buvo pamėgę. Nuo sausio, kai persikraustė, J.Ožalas dirba kompanijoje „Zinzino“.
„Gyvenimas prie jūros suteikia laisvės pojūtį“, – tvirtino dienraščio pašnekovė ir kartu pripažino, kad Vernamu jaučiama didesnė socialinė kontrolė – visi visus pažįsta, todėl nesunku susiteršti reputaciją.
Moteris jau spėjo pajusti, kad švedai nėra atviri žmonės – jie neskuba prisileisti nepažįstamųjų, bet ilgainiui tampa gerais bičiuliais. Tuo metu lietuviai, anot jos, jau pradėjo jaustis artimesni šiauriečiams, o ne rusams. Bet J.Ožalas atkreipė dėmesį į kai kuriuos dviejų šalių skirtumus.
„Lietuvoje laisvesnė pertraukų ir kavos pertraukėlių sistema. Švedijos profsąjungos stipresnės, todėl šie dalykai griežčiau apibrėžti. Švedai privalo išgerti kavos dukart per dieną. Švedai privalo turėti laisvo laiko savaitgalį. Švedai privalo turėti laivą“, – kalbėjo „Expressen“ pašnekovė.
Anot jos, Švedijoje tenka stovėti eilėse ligoninėse ir klientų aptarnavimo tarnybose, laukti, kol visi svarbūs popieriai atkeliaus paštu. Žurnalistui nustebus – švedai įsitikinę, kad būtent buvusiose sovietinėse šalyse driekiasi eilės, Jūratė pripažino, kad taip buvo okupacijos metais, bet ne dabar, „bent jau jei turi pinigų“.
Paklausta, ar ilgisi gimtinės, pašnekovė prisiminė, kad taip buvo JAV, kur gyvenimo būdas skiriasi labiau. Lietuvoje palyginti su Švedija bene labiausiai skiriasi pastangos, reikalingos pasiekti aukštesniam gyvenimo lygiui.
