„Kaip mama ir senelė žinau, kaip reikšminga vaikams suteikti galimybę norėti skaityti, atverti kelią į literatūrą. Knygos taip pat yra kaip tiltai. Švedijai labai svarbu, kad visi vaikai turėtų galimybę prieiti prie knygų. Tarptautinis bendradarbiavimas labai svarbi viso to dalis – kad knygos būtų verčiamos, kad skaitytojai įvairiose pasaulio dalyse galėtų keisti supratimą apie vieni kitus“, – tarptautinėje konferencijoje Seime pažymėjo Švedijos monarchė.
Karalienė Silvija ketvirtadienį skaitė pranešimą vaikų ir jaunimo skaitymui skirtoje konferencijoje, kurią surengė Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, Švedijos Karalystės ambasada Lietuvoje ir Švedijos institutas. Savo pranešimą karalienė pristatė švedų kalba.
Vaikams reikia knygų, o ne tik interneto, nes gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasaulis randa savo vietą vaike, – reziumavo karalienė Silvija.
Karalienė pažymėjo, jog visuomenei reikalingas ne tik ekonominis, bet ir demokratinis augimas, ir tam reikalinga kultūros laisvė. „Jūs galite įnešti skirtumus, padaryti įtaką. Leidėjai, vertėjai, iliustratoriai, tyrėjai ir bibliotekos atlieka svarbų vaidmenį suteikiant vaikams priėjimą prie literatūros“, – į konferencijos dalyvius kreipėsi Švedijos karališkoji atstovė.
„Vaikai yra ateitis ir kaip atrodys ateities pasaulis, priklauso nuo to, kokią vaizduotės jėgą turės tie, kurie kaip tik dabar mokosi skaityti. Vaikams reikia knygų, o ne tik interneto, nes gera literatūra suteikia vaikui vietą pasaulyje, o pasaulis randa savo vietą vaike“, – reziumavo karalienė Silvija.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė savo pranešime pastebėjo, kad informacinių technologijų amžiuje vaikų ir paauglių skaitymas tampa dideliu iššūkiu kiekvienai visuomenei. „Šis iššūkis reikalauja ypatingo įžvalgumo, drąsos priimti naujoves ir vis dažniau – ieškoti netradicinio kelio jaunojo skaitytojo link“, – sakė parlamento vadovė.
Ji taip pat pasidžiaugė, jog jau daugelį metų švedų knygos vaikams ir paaugliams yra vienos skaitomiausių. „Turbūt visi čia esantys sutiktų, kad (Astridos Lindgren personažai) Ronja plėšiko duktė, Karlsonas, kuris gyvena ant stogo ar Pepė Ilgakojinė yra taip puikiai pažįstami mūsų vaikams, jog atrodo, kad šie personažai yra neatskiriama mūsų, o ne švedų literatūros dalis. Jie yra tikri mūsų vaikų įkvėpėjai ir mažų širdelių didvyriai“, – kalbėjo Seimo pirmininkė.
Kultūros ministras Šarūnas Birutis vaikų skaitymui turi būti skiriamas ypač didelis dėmesys. „Knyga kaip vertybė, o skaitymas kaip tradicija turėtų būti perduodama iš kartos į kartą, juk knyga – kultūros tęstinumo ir stiprėjimo sąlyga“, – sakė ministras.
Prie konferenciją surengtame jos pristatyme Stokholmo miesto bibliotekų tinklo vadovė Katti Hoflin sakė, kad nėra vieno bendro recepto, kaip vaikus sudominti knyga. Pasak jos, ypač svarbu prisiminti – kiekvienas vaikas yra individualus, todėl ir priemonės paskatinant jį skaityti turi būti parinktos individualiai, nes nėra taip, kad visi devynmečiai būtų vienodi, nors suaugusieji linkę taip apibendrinti.
Tuo tarpu Švedijos instituto generalinio direktoriaus pavaduotojas Henrikas Selinas pasidalino savo kaip trijų vaikų tėčio patirtimi. Pasak jo, yra vienas garantuotas būdas vaikus paskatinti pamilti knygas – tėvams skaityti savo vaikams, nuo ankstyvo amžiaus ir kasdien.
„Geriausias būdas vaikus paskatinti skaityti yra skaityti savo vaikams, pradėkite nuo mažiausio amžiaus ir tęskite. Mūsų šeima stengiasi vaikams skaityti kasdien ir aš garantuoju, kad kiekviena šeima, kuri tai daro, sulauks labai gerų rezultatų, nes vaikai yra linkę elgtis ne taip, kaip jiems sakome, o kaip rodome savo pačių pavyzdžiu“, – sakė H.Selinas.
Ketvirtadienį Seime vyksta konferencija „Vaikų ir jaunimo skaitymas kaip iššūkis XXI amžiuje: bibliotekos socialiniams pokyčiams 2015“.
