Paskutinį kartą Švedijos monarchas su savo sutuoktine Lietuvoje buvo prieš šešerius metus, per Lietuvos valstybės tūkstantmečio minėjimą. Pirmasis vizitas įvyko neilgai trukus po nepriklausomybės atkūrimo – 1992-aisiais. Šią savaitę LRT TV naujienų tarnybos filmavimo grupė lankėsi Stokholme, Karaliaus rūmuose, ir bendravo su karališkąja pora.
Mums labai svarbu dar sustiprinti mūsų ryšius, kurie jau ilgą laiką yra geri, net ir turint galvoje XVI amžių. Reikia nepamiršti, kad jau tada mūsų valstybių santykiai buvo geri.
– Jūsų didenybių valstybiniai vizitai rengiami retai – dukart per metus – rudenį ir pavasarį. Kas lėmė, kad šį rudenį pasirinkta Lietuva?
Karolis XVI GUSTAVAS: Taip, valstybiniai vizitai reti, bet mes lankėmės jūsų šalyje kelis kartus. Pirmą kartą – 1992 m. Kad pasirinkta Lietuva, priklausė ne tik nuo mūsų sprendimo, mes buvome pakviesti. Labai laukiame šito vizito, nes praėjo labai daug metų, kai lankėmės su valstybiniu vizitu.
Mums labai svarbu dar sustiprinti mūsų ryšius, kurie jau ilgą laiką yra geri, net ir turint galvoje XVI amžių. Reikia nepamiršti, kad jau tada mūsų valstybių santykiai buvo geri.
Esame labai dėkingi už kvietimą, ypač dabar, kai yra tiek daug svarbių dalykų, kad ir technologijų srityje. Švedija – viena didžiausių investuotojų Jūsų šalyje – daugiau negu 150 bendrovių investavo Jūsų šalyje. Taigi, tam svarbus laikas ir politiniai aspektai lėmė, kad valstybiniam vizitui buvo pasirinka jūsų šalis.
Silvija: Labai džiaugiuosi, kad vykstu kartu per valstybinį vizitą. Jūsų šalyje kelis kartus lankėmės privačiai ir pusiau oficialiai, bet valstybinis vizitas – visai kas kita. Bus labai įdomu pamatyti tas fantastiškas permainas, vykusias nuo 1992 metų iki dabar. Labai didžiuojamės ir esame labai laimingi, kad vėl atvyksime.
– Įdomu, ką Jūs prisimenate iš 1992 m. vizito, kai lankėtės Lietuvai sunkiu laiku? Ko tikitės dabar?
Karolis XVI Gustavas: Paskutinį kartą Lietuvoje buvome per Lietuvos tūkstantmečio paminėjimą. Tai buvo prieš kelerius metus. Skaitome, matome, nesame nutolę nuo to, kas vyksta Jūsų šalies ekonomikoje ir politikoje, bet visai kas kita pačiam atvykti, turėti galimybę pasikalbėti su prezidente, premjeru. Drauge vakarieniausime, pietausime. Tai – visai kas kita, kai galima sužinoti daug giliau. To labai laukiu.
Silvija: Gerai prisimenu jūsų šalį, kai lankėmės 1992 m. Žinoma, šalis dar buvo silpna, bet žmonės labai didžiavosi, buvo kupini vilties dėl ateities. Tai visada išliks mano atmintyje, tas jūsų pojūtis, kad jūsų istorija, jūsų šalis – jūsų rankose, kaip jūs tai kūrėte 1992 metais. Taip pat prisimenu, kad buvo šalta, spalis, žvarbu, patalpos nebuvo šildomos, įsiminė, kad buvo šalta. Labai malonu vėl sugrįžti, su jumis susitikti.
Gerai prisimenu jūsų šalį, kai lankėmės 1992 m. Žinoma, šalis dar buvo silpna, bet žmonės labai didžiavosi, buvo kupini vilties dėl ateities.
– Neseniai, kalbėdamas parlamente, Jūs citavote Albertą Einsteiną, kuris sakė, kad nebijo ateities, nes ji greitai ateina. Taip pat Jūsų didenybė kėlė klausimą – kaip ateities pasauliui geriau parengti vaikus, vaikaičius. Tad kaip atsakytumėte į šį klausimą?
Karolis XVI Gustavas: Tai sudėtinga, bet svarbiausia, žinoma, ugdymas. Turime auklėti būsimą kartą, kad esame ne vieni šiame pasaulyje, jis daug didesnis, turime plačiai atverti akis. Turime, kaip galime, vieni kitiems padėti – ir asmeniškai, ir keldami pasaulyje svarbius politinius, ekonominius klausimus.
Nuolat kartoju, kad svarbiausia žmonėms – dialogas. Jeigu esate išsilavinęs, turite suprasti kitus, turite suprasti kitų žmonių kultūrą, istoriją. Jeigu gebate kalbėti jų kalba, galite toli nueiti.
Reikia kalbėtis, ir to reikia išmokyti kitas kartas, mūsų vaikus ir vaikaičius, atverti akis į platų pasaulį. Sudaryti jiems sąlygas kuo daugiau keliauti, viską pamatyti savo akimis, taip, pat ir kiek vargo yra kitose pasaulio šalyse, gal tuomet jiems labiau pavyks padaryti pasaulį geresnį negu mums pavyko.
Silvija: Dabar viskas plinta taip greitai – ir tai, kas gera, ir, deja, tai, kas bloga. Todėl reikia būti kuo arčiau savo vaikų, su jais kalbėtis ir apie pavojus, kurie laukia gyvenime. Manau, dabar viskas kitaip, negu kai mes buvome jaunos. Dabar viskas sukasi greitai, dabar ne taip lengva būti ir vaiku, ir tėvais.
