Tą praėjusią savaitę pakartojo ir susisiekimo ministras Marius Skuodis.
Vis dėlto, kaip pastebėjo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė, šie duomenys nėra visiškai tikslūs.
Kauno technologijos universiteto (KTU) Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja Violeta Kaunelienė atkreipia dėmesį, kad išsivysčiusių šalių kontekste mūsų šalies oro kokybė nėra gera.
Lėmė neatitikimas
Laidoje „15/15“ I.Taraškevičienė teigė, kad tokią Lietuvos lyderystę pagal skaudžiausią rodiklį lėmė turimos statistikos tam tikrų duomenų neatitikimas.
Naudojamas skaičiavimo metodas yra pagrįstas epidemiologiniais tyrimais, kurie rodo, kad dėl aplinkos oro užterštumo mirtingumas didėja tam tikra progresija.
Pašnekovė sako, kad mirtingumas pasitaiko didesnis ten, kur yra didesnis aplinkos oro užterštumas.
Naudojamas metodas pagrįstas bendru mirtingumo rodikliu, pagal kurį apskaičiuojama, kiek asmenų iš bendro skaičiaus mirė anksčiau, nes gyveno užterštame ore ir jiems išsivystė tam tikros ligos.
Skaičiuojami dviejų duomenų rinkiniai – bendras mirtingumo rodiklis tam tikrų asmenų amžiaus grupėje, atimant išorines mirties priežastis, ir aplinkos oro užterštumas.
„Iškart galiu pasakyti, kad, pagal aplinkos oro užterštumą, jeigu paimsite EBPO ataskaitą, tai matyti, kad Lietuva tikrai nėra tarp pirmaujančių. Bet, deja, kaip ir kitos naujos Europos Sąjungos šalys, mes turime bendrą aukštą mirtingumo rodiklį.
Galiausiai, viską suskaičiavus išeina, kad mes turime daug tų priešlaikinių mirčių dėl aplinkos oro užterštumo. Tačiau, kaip matome, yra tam tikras duomenų neatitikimas tai turimai statistikai. Vis dėlto oro užterštumas nėra pats blogiausias lyginant su kitomis šalimis būtent tos organizacijos duomenų kontekste“, – teigė I.Taraškevičienė.
Bet, kaip pastebėjo V.Kaunelienė, išsivysčiusių šalių kontekste pas mus oro kokybė visgi nėra gera.
Ji teigė, kad tai lemia intensyvus individualių automobilių naudojimas transporte bei didele dalimi kietojo kuro deginimas.
Dėl to kietųjų dalelių koncentracijos padidėjimas yra tiesiogiai susijęs su užėjusiu šalčiu.
„Ypač kieto kuro deginimas individualiuose katiluose, kuriuose, kaip žinia, nėra jokios valymo įrangos, o kaminai yra žemai, tarša sklinda nedideliame aukštyje ir daro didelį poveikį mūsų sveikatai. Tai, kad kuro deginimas yra svarbus veiksnys, rodo ir koncentracijos skirtumas žiemą ir vasarą, kai ji gali skirtis keletą kartų. Žiemą ji didesnė nei vasarą. Tai dėl kietojo kuro deginimo.
Mes esame atlikę tyrimus Kauno mieste, matavome oro užterštumą kietosiomis dalelėmis skirtinguose Kauno miesto rajonuose, besiskiriančiuose užstatymo ribomis ir kaip yra šildomi namai. Tikrinome ir priemiesčius, kuriuose dominuoja dujinis šildymas, daugiabučius, miegamuosius rajonus, kurie gauna šildymą iš centralizuotų degalinių ir lyginome su centru, Žaliakalniu, kur labai daug deginama kuro individualiuose namuose.
Tai iš tikrųjų mūsų matavimo metu koncentracija skiriasi iki keliolikos kartų būtent lyginant švariausias zonas – priemiesčiuose, kur deginamas dujinis kuras, lyginant su centru“, – teigė pašnekovė
V.Kaunelienė atkreipia dėmesį, kad tai natūraliai daro įtaką ir mūsų sveikatai, o per COVID-19 pandemiją žmonės yra dar labiau paveikiami.
I.Taraškevičienė taip pat teigė, kad dėl didelio aplinkos oro užterštumo daliai žmonių išsivystė lėtinės kvėpavimo sistemos ligos, o koronavirusas tokiems asmenimis yra pavojingesnis.
„Jau Pasaulio sveikatos organizacija yra pranešusi, kad tokiems asmenims išsivysto sunkesnės ligos formos. Ir yra taip pat duomenų, kad dėl aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis gerėja sąlygos viruso perdavimui nuo žmogaus žmogui“, – sakė NSVC atstovė.
Bendrai apie kietųjų dalelių poveikį sveikatai I.Taraškevičienė sakė, kad tai priklauso nuo dalelių dydžio, nors bet kokiu atveju jos turi neigiamą poveikį.
Pasak jos, didesnės dalelės nėra tokios pavojingos, nes užsilaiko viršutiniuose kvėpavimo takuose, sukelia gleivinės dirginimo simptomus.
Žmogaus sveikatai pavojingesnės smulkiosios dalelės, turinčios ilgalaikį neigiamą poveikį.
„Smulkiosios dalelės, mažesnės nei 2 mikrometrų dydžio, nueina giliau į kvėpavimo sistemą, patenka į kraują ir gali paveikti kai kuriuos vidaus organus. Ir čia jau poveikis rimtesnis. Gali sukelti kraujotakos sistemos ligas, vėžinius susirgimus“, – apie keliamą pavojų sakė pašnekovė.
V.Kaunelienė taip pat pastebėjo, kad net būdami namuose esame veikiami patalpų oro taršos, kuri susidaro nuo baldų, įvairios veiklos ir nuo mūsų pačių.
„Negana to, kada mes norime išsivėdinti kambarius, mes labai rizikuojame įsileisti didelę dozę taršos iš lauko, atidarydami langą. Tai atsargiai turime galvoti, kada tą langą galime atverti“, – perspėjo KTU Aplinkosaugos technologijos katedros vedėja.
Bet I.Taraškevičienė pabrėžė, kad, nepaisant to, koks galėtų būti oro užterštumas lauke, jis vis tiek bus mažesnis nei patalpose, todėl patalpų vėdinimas yra labai svarbus, ypač, jei namuose yra kieto kuro katilinė ar krosnis.
Pašnekovės apeliavo į sąmoningumą tų gyventojų, kurie turėtų atkreipti dėmesį, kuo kūrena namus, taip prisidėdami prie kietųjų dalelių koncentracijos didėjimo.
V.Kaunelienė pabrėžia, kad žmonės ne tik turi būti reiklūs valstybei dėl galimybių alternatyvoms, bet taip pat turi būti reiklūs ir sau bei bandyti diegti kiek įmanoma švaresnes sistemas.
Visą 15/15 laidą žiūrėkite čia:
