Apie šiuos ministerijos planus V.P.Andriukaitis užsiminė trečiadienį, pasirašęs bendradarbiavimo sutartį su Lietuvos sporto universiteto rektoriumi Albertu Skurvydu.
Kaip teigė ministras, pagrindinis sutarties tikslas – bendromis pastangomis skatinti sveikatą stiprinantį fizinį aktyvumą.
Anot jo, šių metų biudžete finansavimas numatytas praėjusiais metais suplanuotoms priemonėms – vaikų mitybai ir vaikų psichosomatinei sveikatai. Pasirašius sutartį bus siekiama įtraukti universiteto ekspertus į ministerijos darbo grupes, kolegijas – atsižvelgiant į jų siūlymus dėl fizinio aktyvumo stiprinimo būtų rengiami kitų metų ir vėlesni ministerijos planai, numatomas asignavimų poreikis konkrečioms programoms.
Jis taip pat pripažino, kad universitetas galės prisidėti ir rengiant teisės aktus, pavyzdžiui, numatant privalomų fizinio lavinimo užsiėmimų mokyklose skaičiaus didinimą.
„Manau, kad Lietuvos sporto universitetas galėtų prisidėti prie to, kad galėtumėme keisti įstatymines normas – privalomą fizinio lavinimo pamokų skaičių, žinant, kad tai labai sunku padaryti. Yra labai daug įvairių argumentų, kad užtenka tiek, kiek dabar – žinoma, argumentai remiasi tuo, kad trūksta sporto salių, stadionų, mankštinimosi infrastruktūros. Mano galva, tai nėra priežastis – pamokų, ypač 1-4 klasių moksleivių, galima daryti gimnastikos pratimus, galima daryti pačiose klasėse, koridoriuose. Manau, universitetas taip pat turės pasiūlymų pasirašius bendradarbiavimo sutartį“, – sakė ministras.
Tuo metu A.Skurvydas tvirtino, kad parengta tūkstančiai mokslinių straipsnių, kuriais įrodyta, jog fizinis aktyvumas padeda ne tik palaikyti fizinę sveikatą, tačiau yra lemtingas faktorius ir protinei veiklai, atminčiai.
Niekada sportu ir mankšta neužsiima arba sportuoja retai 63 proc. Lietuvos piliečių (ES vidurkis – 59 proc.), 15 proc. sportuoja reguliariai. Nesistemingai užsiimančių mankšta ar sportu Lietuvoje yra 33 procentai.
Jis pripažino, kad nesitikima, jog jau artimiausiu metu fizinio aktyvumo stiprinimo programoms bus numatyta papildomų lėšų, tačiau svarbu tai, jog ministerija bus atvira kviesdama universiteto ekspertus rengiant planus, teisės aktus.
„Skandinavai jau trečios kartos (fizinio aktyvumo – BNS) programas pabandė įgyvendinti, o mes dar tik pirmos kartos nepabandėme. Bet padarysime – reikia tik pradėti judėti. Svarbu nesakyti – ne, nereikia, žinom, mokam, kainuos. Dešimt procentų lėšų, skirtų gydymui, sutaupo vien sveika gyvensena, fizinis aktyvumas. Bet ne apie pinigus dabar kalba, o apie gerus ketinimus, kad reikia kartu suaktyvinti žmones“, – sakė LSU rektorius.
Pasak ministro, nepaisant nepakankamo finansavimo iš nacionalinio biudžeto, 2014-2020 metams yra numatyta Europos sąjungos struktūrinių fondu parama programai „Sveikata visiems“, kurią įgyvendinti turės didžioji dalis ministerijų.
Paklaustas, ką ministerija ketina daryti dėl Vilniaus darželiuose kitoms reikmėms pritaikomų sporto salių, V.P.Andriukaitis tikino, kad šią situaciją bus prašoma įvertinti Visuomenės sveikatos biurų specialistų.
„Vilniaus miestas negali pažeisti tų higienos normų, kurios yra. Viena sena byla dėl Užupio darželyje esančių pažeidimų jau yra kaip precedentas. Manau, Vilniaus visuomenės sveikatos centras ir mūsų Motinos ir vaiko valdyba bus įgaliota skubiai reaguoti ir atlikti kontrolę. Manau, įsijungti turi ir vaiko teisių kontrolieriai, nes tokie pažeidimai netoleruotini“, – sakė jis.
Pagal naujausius Eurobarometro duomenis, niekada sportu ir mankšta neužsiima arba sportuoja retai 63 proc. Lietuvos piliečių (ES vidurkis – 59 proc.), 15 proc. sportuoja reguliariai. Nesistemingai užsiimančių mankšta ar sportu Lietuvoje yra 33 procentai.
