SAM nuo 2023-iųjų taip pat siūlo įvesti licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams.
Galimybė patiems priimti sprendimą skiepyti sveikus pacientus akušeriams ir slaugytojams sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymu numatoma jau kitą savaitę. Šiuo metu minėti medicinos darbuotojai skiepus atlieka tik po kitų specialistų konsultacijų ir siuntimų.
Tuo metu teisės aktų pataisoms, įteisinančioms išplėstinės praktikos vaistininkus, taip pat įvedančioms licencijas visiems sveikatos priežiūros specialistams, dar turėtų pritari Vyriausybė ir Seimas. Tikimasi, kad pataisos įsigaliotų po metų.
A.Veryga sako, kad šiuo metu norintis pasiskiepyti žmogus, net ir būdamas sveikas, privalo laukti eilėje pas šeimos gydytoją, tad įvedus naujovę, medikams sumažėtų darbo krūvis ir atsirastų laiko kitiems darbams.
„Norime padidinti vakcinacijos apimtis. Kai kur jos gal ir neblogos, bet sezoninės vakcinacijos apimtys tikrai nedidelės, pavyzdžiui, ta pati gripo vakcina, nėra rodiklis toks, kuriuo galima didžiuotis. Kitas tikslas – mažinti eiles prie šeimos gydytojų, nes žmonės ateina profilaktiškai skiepytis, bet jiems reikia registruotis, reikia užimti laiką. Tuo metu šeimos gydytojas negali priimti kitų pacientų“, – spaudos konferencijoje sakė A.Veryga.
Siekia licencijuoti visus medikus
SAM teikiamomis teisės aktų pataisomis taip pat siekia iki 2023-iųjų visiems medikams įvesti licencijas. Šiuo metu licencijas veiklai turi gauti gydytojai, slaugytojai, akušeriai, odontologai ir burnos priežiūros specialistai. Dabar pokyčiai paliestų ergoterapeutus, kineziterapeutus, masažuotojus, medicinos psichologus, medicinos biologus, medicinos genetikus, biomedicinos technologus, radiologijos technologus, dietistus, optometrininkus, paramedikus ir skubiosios medicinos pagalbos paramedikus ir minėtus išplėstinės praktikos vaistininkus.
Pastarieji galėtų teikti papildomas paslaugas vaistinėje, t.y. skiepyti sveikus asmenis tam tikromis vakcinomis (gripo, tymų, erkinio encefalito) – ministerija tikisi, kad tai mažins eiles poliklinikose, didins skiepų prieinamumą. Vaistininkas tam turės įgyti papildomą licenciją.
Anot A.Verygos, išplėstinio licencijavimo idėją palaiko 80 įvairių sričių specialistus vienijančių asociacijų.
„Licencijavimas pirmiausia reikalingas norint užtikrinti pačių specialistų darbo kokybę, kad būtų keliama kvalifikacija, būtų galima ją prižiūrėti. Iš tiesų, tokį norą išsakė ir specialistai“, – tvirtino jis.
Pataisoms pritaria Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto, taip pat Lietuvos Sveikatos mokslų universiteto atstovai.
Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė Nora Ribokienė tvirtina, kad licencijomis yra užtikrinama paslaugų kokybė ir paciento saugumas, o licencijuojamų medikų ratas plečiamas jiems patiems pageidaujant.
Nelicencijuotiems specialistams šiuo metu nėra prievolės tobulintis, tuo metu turintiems licenciją būtų numatyti griežti tobulinimosi normatyvai penkeriems metams. Anot jos, asmens sveikatos priežiūros įstaigoms mažėtų administracinė našta, nes dabar pati įstaiga turi spręsti dėl tokių specialistų tinkamumo, rūpintis jo tobulinimusi.
N.Ribokienė pabrėžė, kad visų grupių medikų padėjėjai, atsižvelgus į išsakytas pastabas, neįtraukti į sąrašą asmenų, kuriems būtinos licencijos.
Vaistinėms skiepyti nebus privaloma
A.Veryga tvirtino, kad vaistinių tinklai buvo raginami pagalvoti apie papildomas paslaugas, tačiau ministerija „didelių siūlymų nesulaukė“. Anot jo, apribojus vaistų priemokų galimybes, jos ėmė ieškoti būdų užsidirbti, tad ėmė prekiauti, pavyzdžiui, kosmetika, tačiau tuo nėra patenkinti patys vaistininkai.
„Kosmetika gal ir gerai vaistinėse, bet pačių farmacijos specialistų, profesinių sąjungų manymu, specialistai ne pardavimams ruošiami. Tad ne čia yra jų potencialas. Jei jau juos turime, geriau būtų juos išnaudoti vakcinacijai, o ateityje – galbūt tam tikriems sveikatos patikrinimams, tam tikrus tyrimus jie galėtų atlikti ir interpretuoti“, – dėstė A.Veryga.
Anot jo, vaistinės siūlymus vertina teigiamai, patys farmacininkai yra atsargūs bijodami, jog tokios papildomos licencijos vaistininkams gali būti privalomos.
„Bet tai nėra prievolė, tai yra galimybė: jei vaistininkas nematys reikalo įgyti tokią kompetenciją, jo niekas nevers“, – tikino ministras.
Pasak SAM, vaistinėse skiepyti leidžiama 7 Europos valstybėse.
Tikisi, jog našta nedidės
Lietuvos vaistinių asociacijos pirmininkė Dangutė Mikutienė sako, kad iniciatyvą ministerijai pateikusi asociacija su kitomis vaistines vienijančiomis organizacijomis pasirinko būtent tokį modelį, jog vaistininkai galėtų skiepyti pacientus išklausę papildomus kursus.
Ji tikisi, kad pakeitimams pritars Seimas ir specialistai nebus apkrauti prievolėmis įsigyti daugiau licencijų.
„Kitose šalyse tvarka yra labai paprasta: yra numatytas valandų kiekis, kada vaistininkai, turintys magistro laipsnį, gali įgyti papildomą kvalifikaciją, gauna sertifikatą ir gali teikti tokias paslaugas. Detalios tvarkos dar nežinome, nes ministerija pateikė tik pirminį teisės aktą. Norėtųsi, kad nebūtų didelės administracinės naštos, kad nebūtų tai apsunkinta. Nes jei parašys, kad reikia keturių-penkių licencijų, tai bus papildomas barjeras“, – BNS teigė D.Mikutienė.
Lietuvos farmacijos sąjungos prezidentas Eduardas Tarasevičius taip pat sveikina iniciatyvą ir siūlo ministerijai neapsiriboti tik šiomis pataisomis, bet ir svarstyti galimybę vaistininkus prilyginti sveikatos priežiūros specialistams.
„Tai daroma užsienio šalyse, ir jei toks poreikis yra, kodėl ne, galėtumėme skiepyti. Apskritai, mums reikėtų dar vieną dalyką padaryti – įteisinti, kad vaistininkai yra pirminės sveikatos priežiūros darbuotojai, tada viskas išsispręstų, nereikėtų visokių išimčių“, – BNS sakė jis.
Padidinus skiepų prieinamumą, tai gali paskatinti gyventojus aktyviau skiepytis, pasidalintame komentare teigia Rasa Marcinkevičienė, „BENU Vaistinė Lietuva“ direktorė. Taip būtų didinamas bendras visuomenės imunitetas užkrečiamosioms ligoms.
„Siūlymai didinti sveikatos paslaugų prieinamumą pirmiausiai didžiausią naudą atneš gyventojams, kurie savo sveikata nori pasirūpinti greitai ir patogiai. Vaistinių tinklas labai išplėtotas, vaistinės yra arčiau žmogaus – netoli jo namų, darbo ar parduotuvės, kurioje jis reguliariai apsiperka. Dėl to pacientams, norintiems greitai ir be eilių gauti konsultaciją, kartais patogiau kreiptis į vaistininką nei laukti eilėje pas šeimos gydytoją. Taip pat ir su papildomomis paslaugomis, kaip skiepai, – specifinio išsilavinimo, sudėtingos įrangos nereikalaujančios paslaugos vaistinėje pacientams gali tapti prieinamesnės, patogesnės, taupyti jų laiką“, – dėsto R.Marcinkevičienė.
Pasak jos, netylant diskusijoms apie eiles gydymo įstaigose, vaistinėse teikiamos papildomos paslaugos galėtų prisidėti prie šios problemos mažinimo. Pasiskiepyti norinčių žmonių srautas galėtų pasiskirstyti tolygiau, nepaliekant viso krūvio tik šeimos gydytojams.
„Jeigu būtų priimti siūlomi įstatymų pakeitimai, BENU vaistinėse svarstytume sudaryti galimybę žmonėms pasiskiepyti, juolab, kad kai kuriose vaistinėse jau turime tam tinkamas sąlygas – atskiras patalpas, kuriose galime suteikti papildomas paslaugas klientams. Jose išplėstinės praktikos vaistininkai galėtų ir skiepyti“, – aiškino R.Marcinkevičienė.
