Sveikatos apsaugos ministerijos parengta tvarka – kliūtis savanorių pagalbai telefonu

Šiltos vasaros dienos kažkam yra smagus gyvybės metas, bet vienai mamai tai – laikas, kai rūpestis dėl sūnaus dar padidėja. Viešintis nenorinčios moters sūnaus nuotaika ima blogėti. Pirmąkart taip nutiko, kai jam buvo 15 metų.

„Įtampa labai didelė, jis negalėjo miegoti. Toks nerimas pastovus buvo. O po to jau vos ne kasmet pradėjo kartotis tie depresiniai priepuoliai, ir priėjo iki suicido“, – pasakojo motina.

Mintys apie pasitraukimą iš gyvenimo grįžo nauja jėga ir ėmė kartotis. Ir taip tęsiasi 10 metų. Jaunuoliui teko atsisakyti pradėtų medicinos studijų, o vaistai, vien kuriuos jam ir skiria, vis nepadeda.

„Nuvežė į reanimaciją, iš reanimacijos – automatiškai į psichiatrinę, ten porą mėnesių pagydo ir tada paleidžia namo“, – prisiminė jaunuolis.

„Žmogų, kuris turėdavo tam tikrų rimtų emocinių problemų, mes veždavom į psichiatrijos ligoninę. Kitu atveju, jeigu atrodydavo, kad neturime kažkokių indikacijų vežt į psichiatrijos ligoninę, mes tiesiog jį palikdavome be pagalbos. Tiek vienas, tiek kitas kraštutinumas yra blogai. Todėl parengtas aprašas su visais įmanomais scenarijais“, – sakė Savižudybių prevencijos biuro vadovas Marius Strička.

Sveikatos apsaugos ministerijos parengta tvarka nurodys, kas ir kaip privalės elgtis, kad emocinės pagalbos stokojantis žmogus nepradingtų iš specialistų akiračio.

Tvarka galiotų sveikatos priežiūros, švietimo, socialinių paslaugų įstaigų darbuotojams, net valstybės tarnautojams. Visi kiti, susidūrę su ketinančiu nusižudyti asmeniu, turėtų skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112. Tai išgąsdino emocinės paramos telefonu teikėjus, į kuriuos per mėnesį kreipiasi apie 4–5 tūkst. žmonių.

„Tai visiškai sujauktų mūsų veiklą. Žmogus nebūtinai žudosi, galbūt jisai turi minčių ar ketinimų planą. Yra ištisas algoritmas, kaip mūsų savanoriai reaguoja ir yra parengiami šitam darbui. Pritaikius šią tvarką, mes tiesiog turėtumėm, nepaisydami visos praktikos ir sukauptos ilgalaikės patirties, skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą“, – stebėjosi Jaunimo linijos direktorė Agnė Mažvilaitė.

„Jiems nėra pagrindo nerimauti, nes šita tvarka visiškai ne jiems skirta. Niekas nesiruošia reglamentuot savanorių veiklos. Ir tikrai niekas nepanaikins jiems galimybės tuos pacientus konsultuoti. Mes tikrai labai džiaugiamės, kad yra savanorių, kurie padeda, nes sveikatos sektorius vienas pats tikrai nespėja“, – sakė sveikatos apsaugos ministras A.Veryga.

„Ministras, kaip žinome visi, taip pat yra psichikos sveikatos specialistas, tai manau, kuo puikiausiai supranta, kad šita vieta turi būti pakoreguota, ir tokiu atveju šita tvarka nekeltų problemų“, – teigė Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijos narė Dovilė Šakalienė.

Ministras pažadėjo parengtą dokumentą pataisyti. Vienodo reglamento visiems, kas fiziškai vienaip ar kitaip susiduria su žmonėmis, kurie galvoja apie savižudybę, jau bandė pasitraukti iš gyvenimo ar jiems kilusi tokia grėsmė, iki šiol nebuvo. Suvienodinti nurodymai, tikimasi, sumažintų savižudžių Lietuvoje.

O tokių kasmet – apie 800–900. Tiems, kas nesuvokia savižudybių masto, prieš 3 metus jis parodytas ne skaičiais, o žmonėmis. Aktyvistai, kad priverstų susimąstyti, minutei atsigulė ant Katedros aikštės grindinio. Bet čia tebuvo trečdalis tos minios, kuri kasmet prarandama.