„Kaip jie gali mažėti, jeigu įstaiga, nepaisant to, ar dirba, ar ne, gauna tuos pačius pinigus. Net ne tuos pačius, o dar padidintus! – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras. – Atlyginimams didinti pinigai buvo skirti. Tai kokiu būdu jie sugeba tuos mažesnius atlyginimus gauti?“
Nuo balandžio Vyriausybė vidutiniškai 18 proc. didino medikų atlyginimus ir dar karantino laikotarpiui nustatė iki 100 proc. priedus sveikatos priežiūros specialistams, dirbantiems su COVID-19 pacientais.
Apie daliai gydytojų per pandemiją sumažėjusį darbo užmokestį susitikę su opozicine konservatorių frakcija antradienį pranešė Medikų sąjūdžio ir Medikų forumo vadovai.
Anot jų, atlyginimai didelei daliai gydytojų sumažėjo dėl priverstinos saviizoliacijos ir nedarbingumo, dėl negaunamų priedų už papildomus darbus, dėl užkirsto kelio dirbti keliose sveikatos priežiūros įstaigose.
Lietuvos medikų sąjūdžio pirmininkė Živilė Gudlevičienė ir Lietuvos medikų forumo vadovas Valdas Pečeliūnas tvirtino, kad didelės dalies pajamų gydytojai netenka dėl sveikatos apsaugos ministro rekomendacijos keliose įstaigose dirbančių medikų darbą organizuoti ciklais arba darbdavio patvirtintu suderintu darbo grafiku. Anot ministro įsakymo, darbo organizavimo būdas turėtų užtikrinti „minimalius darbuotojų tarpusavio kontaktus, darbuotojų ir pacientų saugą bei kontaktų atsekamumą, užtikrinant kryžminės taršos prevenciją“.
Medikų atstovų teigimu, ši rekomendacija praktiškai užkerta kelią gydytojams dirbti keliose vietose, nes neįmanoma sudaryti grafikų, kad būtų išlaikytas vadinamasis ciklas.
A.Veryga savo ruožtu įsitikinęs, kad viskas priklauso nuo sveikatos priežiūros įstaigos vadovų.
„Ne visur yra tos problemos, labai priklauso nuo vadovų, nuo organizuojančių įstaigų, kaip stengiamasi susitarti, lanksčiai pažiūrėti, kur medikai ir kaip gali dirbti, sudėlioti jiems grafikus. Visur reikia geranoriškumo, žmoniškumo ir paslaugos turi būti teikiamos“, – antradienį Seime žurnalistams sakė ministras.
„Jeigu norime padėti pacientams, jeigu tikrai rūpi pacientai, galima rasti praktinių sprendimų. Jeigu darbuotojas negali kitoje vietoje užsidirbti, gal jam gali darbdavys mokėti tą patį priedą ir sudėlioti ilgesnį darbo laiką?“ – svarstė jis.
A.Veryga priminė, jog riboti medikų galimybes dirbti keliose įstaigose nuspręsta dėl to, kad koronavirusas daugiausia plinta būtent gydymo įstaigose, ir medikų migracija prie to prisideda.
„Ligos židiniai vis dėlto lieka gydymo įstaigose“, – teigė jis.
Ministro teigimu, gydymo įstaigose susidarantys COVID-19 židiniai paneigia ir argumentą, kad gydytojus bei pacientus apsaugos naudojamos apsaugos priemonės.
„Asmens apsaugos priemonių yra tiek, kad jau įstaigos nelabai randa vietos, kur jas dėti. (...) Sutarėme ir dėl lygių, juos padarėme aukštesnius negu reikalauja tarptautinės organizacijos, atsižvelgėme į bendruomenės norus, kad reikia labiau saugotis negu rekomenduoja tarptautiniai ekspertai, aprūpinome priemonėmis. Ką dar ministerijai reikia padaryti, kad jie pagaliau pradėtų tas priemones naudoti?“ – retoriškai klausė A.Veryga.
Jis sakė suprantantis rizikas, kurias kelia susidariusi situacija gydymo įstaigose.
Ministro teigimu, dėl to jis priėmė sprendimą, kad jeigu įstaigos neatnaujins planinių paslaugų iki birželio 8-osios, joms viena dvyliktoji pajamų per mėnesį nebebus mokama.
Jeigu darbuotojas negali kitoje vietoje užsidirbti, gal jam gali darbdavys mokėti tą patį priedą ir sudėlioti ilgesnį darbo laiką? – svarstė A.Veryga.
„Bus mokama už faktą, už suteiktas paslaugas“, – tvirtino jis.
„Mes neprašome atnaujinti paslaugų,100 proc., nes tai nerealu. Bet išvis nepradėti teikti paslaugų, ko dar reikia? Neturi nė vieno mediko?“ – piktinosi sveikatos apsaugos ministras.
