„Kelia vienokių arba kitokių klausimų patys ESPAD tyrimo rezultatai – ar tie patys klausimai, kurie užduoti, buvo suprantami visur vienodai. Jeigu nėra tinkamo išaiškinimo, esant netiksliam klausimui, mes galime turėti tokius atsakymus, kokios realios situacijos nėra“, – antradienį Seime po Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijos posėdžio žurnalistams sakė viceministras.
Taip jis komentavo alkoholio ir kitų narkotikų vartojimo mokyklose (angl. ESPAD) tyrimą. ESPAD yra tarptautinis lyginamasis tyrimas, kas ketverius metus atliekamas daugelyje Europos valstybių. Jo tikslas – surinkti duomenis apie alkoholio, tabako ir narkotikų vartojimą 15–16 metų mokinių grupėje įvairiose Europos valstybėse.
Pernai atlikus apklausą Europos šalyse, JAV ir Rusijos Maskvos srityje, paaiškėjo, kad trankvilizatorių arba raminamųjų be recepto Lietuvoje prisipažino vartoję 13 proc. apklaustų paauglių (7 proc. berniukų, 19 proc. mergaičių). Tarp visų tyrime dalyvavusių šalių tai trečia vieta. Tuo metu apklausos vidurkis siekė dvigubai mažiau – 6 procentus.
Be to, 34 proc. Lietuvos paauglių pareiškė, kad panorėję lengvai ar labai lengvai įsigytų gydytojo nepaskirtų šių vaistų.
Anot viceministro, pernai užregistruoti maždaug 150 atvejų, kai perdozuota vaistų, o iš jų tik du atvejai buvo susiję su vaikais. Tai esą rodo, jog „galbūt nėra tokio didelio preparatų vartojimo“.
„Per perdozavimo atvejus mes galime labiau tokius dalykus susekti. O Apsinuodijimų kontrolės centras informaciją mums teikia“, – pabrėžė A.Klišonis.
Jis svarstė, kad duomenys galėjo būti iškraipyti dėl to, jog paaugliai, atsakydami į klausimus, iš tiesų nežinojo, kas yra psichotropiniai vaistai.
„Vaikai dažnai įsivaizduoja, kad jie vartoja psichotropinius vaistus, bet iš tiesų naudoja maisto papildus. Kartais atskyrimas psichoaktyvios medžiagos nuo, pavyzdžiui, žolinių preparatų yra gana sudėtingas net suaugusiems žmonėms“, – tvirtino viceministras.
Jis pranešė, kad Sveikatos apsaugos ministerija inicijuoja darbo grupę, kuri parengs planą, kaip aiškiai atskirti medikamentus nuo maisto papildų.
„Nes nuo dozės labai daug kas priklauso“, – sakė A.Klišonis.
Be to, jis teigė nežinąs, ar atliekant minėtą tyrimą padarytas vadinamasis melo testas, kai greta psichotropinių vaistų pavadinimų pateikiami ir neegzistuojantys pavadinimai.
„Kad vaikai ir paaugliai vartoja medikamentus, tai yra faktas. Dalies tų medikamentų, kurie yra kompensuojami vaistai, mes tą apskaitą turime ir turime pilną, tačiau kiek jų naudoja nekompensuojamus medikamentus, mes tą galėsime tiksliai turėti tik įvedę e-sveikatą ir e-receptą. Kaip rodo estų pavyzdys, įvedus e-receptą, sumažėjo psichotropinių vaistų išrašymas“, – aiškino viceministras.
Anot jo, e-receptas Lietuvoje turėtų būti įdiegtas per porą metų.
Tuo metu Vilniaus universiteto Toksikologijos centro vadovas Robertas Badaras minėtą ESPAD tyrimą įvertino gerai. Anot jo, tyrimas yra informatyvus, nes rodo, kokių bėdų galima tikėtis artimiausioje ateityje.
„Kiek patenka pas mus 18-19 metų jaunuolių, tai nėra vaistai, kuriuos paskyrė gydytojas. Jie atsiranda kitais būdais, dažniausiai savigydos tikslais gauti vaistai“, – apie psichotropinių vaistų vartojimo problemas pasakojo medikas.
Jis tvirtino matąs tendenciją, kad tokių medikamentų vartojimas didėja, ir piktnaudžiavimo jais problema Lietuvoje jau egzistuoja.
Lietuva ESPAD tyrime dalyvauja nuo 1995 metų. Pernai tyrimą Lietuvoje organizavo Ugdymo plėtotės centras, apklausti 2476 mokiniai iš 128 Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklų.
Iš viso atliekant tyrimą apklausta daugiau kaip 100 tūkst. 15-16 metų moksleivių beveik visose Europos šalyse, taip pat Jungtinėse Valstijose ir Rusijos Maskvos srityje. Tyrimas vykdytas 37 valstybėse.
