Spaudos konferencijoje informaciją apie koronaviruso valdymą ketvirtadienį pristatė sveikatos apsaugos viceministrė Kristina Garuolienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja Loreta Ašoklienė ir Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovai.
Ją galite žiūrėti čia:
K.Garuolienė tvirtino, kad koronaviruso situacija sparčiai blogėja visoje Europoje, o Lietuvoje, palyginus, padėtis yra nebloga.
Pasak viceministrės, staigiai auga atvejų skaičius Vilniuje. Per dieną nustatyti 111 naujų atvejų, o tai esą rodo, kad reikia imtis papildomų kontrolės priemonių – masinių renginių draudimo, nuotolinio mokymo, draudimo lankyti ligonius ir senelius globos įstaigose.
„Dėl nuotolinio mokymo, jį įsidiegti turėtų tos savivaldybės, kuriose sergamumas yra didžiausias. Tikrai visoje Lietuvoje apie tai nekalbame. Ta pati situacija ir dėl karantino. Matome, kad kontrolės priemonės turi būti taikomos“, – sakė K.Garuolienė.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) trečiadienį paragino Vilniaus miesto savivaldybę laikinai riboti aktyvaus laisvalaikio veiklas uždarose patalpose, trumpinti barų darbo laiką.
Anot NVSC, tokių veiklų kaip grupinės sporto treniruotės, šokių, dainavimo studijų veiklos ribojimas reikalingas norint spręsti susidariusią nepalankią epidemiologinę situaciją dėl koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo.
NVSC atstovė Daiva Razmuvienė akcentavo, kad būtent barų veiklos ribojimo imasi kitos Europos valstybės – Vokietija, Belgija, Jungtinė Karalystė.
„Į tai reikėtų atkreipti dėmesį visoms savivaldybėms. Nereikia laukti, kol sergamumas pasieks Raseinių lygį“, – sakė ji.
Koronaviruso valdyme – politikos žaidimai?
Visgi, kodėl ribojimus siūloma įvesti būtent Vilniui, nors sergamumo rodiklis čia yra vos aukštesnis nei Lietuvos vidurkis ir siekia 77 susirgimus 100 tūkst. gyventojų?
Pagal šį rodiklį situacija yra blogesnė Skuodo, Plungės, Druskininkų, Rietavo, Elektrėnų, Švenčionių, Joniškio, Šiaulių miesto ir rajono, Radviliškio, Kelmės ir Raseinių savivaldybėse. Pastarojoje vienintelėje įvestas karantinas, nes čia susirgimų rodiklis siekia 951,2.
Vilniaus savivaldybė neketina laikytis visų rekomendacijų ir riboti barų bei užsiėmimų veiklą, tačiau imsis plačiau tirti savivaldybės gyventojus.
K.Garuolienė teigė, kad Vilniuje koronavirusui plisti yra geresnės sąlygos, nes sostinėje gyvena daugiausia žmonių.
„Dėl ko dabar reikia reaguoti į Vilnių, tai todėl, kad paskui bus labai sunku valdyti situaciją. Gal dabar pakaktų sukontroliuoti barų, sporto klubų, šokių studijų veiklą, kad nereiktų vėliau uždarinėti ligoninių ir mokyklų“, – aiškino viceministrė.
Pasak K.Garuolienės, Vokietijos pavyzdys rodo, kad lokalus kontrolės priemonių taikymas duoda vaisių.
Beje, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis užsimena, kad koronaviruso valdymo priemonės neturėtų būti įrankiu politinėje kovoje prieš antrąjį Seimo rinkimų turą.
Kad koronaviruso valdymas tampa politinių žaidimų dalimi, galima įtarti ir dėl premjero Sauliaus Skvernelio pasisakymo, kuriuo jis dvi savivaldybes pavadino beviltiškomis.
„Norėtųsi, kad savivalda pademonstruotų lyderystę, nežiūrėtų vien į Aurelijaus Verygos ar Vyriausybės akis, ką čia toliau daryti. Mes matome, kaip situacija kinta visoje Europoje, kokios priemonės priimamos, įvedamos nepaprastosios padėtys, kaip Prancūzijoje su komendanto valandomis netgi“, – Žinių radijui ketvirtadienį kalbėjo S.Skvernelis.
„Dabar savivaldybės turi puikią galimybę pademonstruoti, ką gali. Bet matome, kad tokios savivaldybės kaip Radviliškio, ypač Raseinių savivaldybė, yra kai kuriais atvejais beviltiškos. Tai nesinorėtų, kad Vilniuje tokius sprendimus reikėtų taikyti“, – pridūrė premjeras.
Sutapimas ar ne, bet būtent šiose savivaldybėse merai yra konservatoriai, o į antrąjį Seimo rinkimų turą vienmandatėse apygardose yra išėję konservatorių ir „valstiečių“ atstovai.
Keis pasveikimo nustatymo tvarką
Sveikatos apsaugos viceministrė K.Garuolienė nurodė, kad pasveikusiu asmeniu nuo šiol bus laikomas tas, nuo kurio ligos nustatymo dienos praėjo 10 dienų ir kuriam nėra simptomų. Pasveikimo faktą turės fiksuoti medikai.
„Tai smarkiai supaprastins asmenų gyvenimą, nes nereikės darytis papildomų tyrimų“, – sakė ji.
Iki šiol pasveikusiu asmuo būdavo laikomas asmuo po 37 ligos dienų arba dviejų iš eilės neigiamų tyrimų.
Per parą Lietuvoje patvirtinti 255 nauji koronaviruso atvejai, vienas žmogus mirė, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Patvirtinus nuo pandemijos pradžios iki šiol daugiausiai naujų COVID-19 atvejų per parą, bendras užsikrėtimų skaičius siekia 6760.
Nuo koronaviruso, ketvirtadienio duomenimis, yra mirę 110 žmonių – vienu daugiau nei ankstesnę parą.
Dar 32 sirgusieji mirė dėl kitų priežasčių.
Šiuo metu tebeserga 3635 žmogus, pasveiko 2983.
Izoliacijoje yra 34 tūkst. 505 asmenys.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 333 įvežtiniai atvejai.
Per praėjusią parą laboratorijose ištirti 7823 ėminiai, iš viso nuo pandemijos pradžios dėl įtariamo koronaviruso ištirta 867 tūkst. 970 ėminiai.
