„Tikrai tas yra kontroliuojama (situacija), galbūt dėl to ir neįspėjome savivaldybės. Mes kol kas susitariame su administratoriais, gauname iš jų pagalbą, jie vykdo, kas jiems yra reikalinga, ir situacija yra valdoma. Kreiptis kažkur, kad kažkas kažko nevykdo – nėra tokios situacijos“, – BNS pirmadienį sakė Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Kristina Rudžinskaitė.
Vis dėlto ji pripažino, kad, Kaune gegužę sunkiai susirgusiam vyrui diagnozavus legioneliozę, informacijos apie šį atvejį Visuomenės sveikatos centras galėjo teikti daugiau.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas sako, kad sąlygos bakterijoms susidarė dėl senos ir netinkamos vandens cirkuliacijos sistemos name.
Viename iš Kauno daugiabučių gyvenantis vyras pirmuosius ligos simptomus pajuto gegužės 10 dieną. Į ligoninę jis paguldytas įtariant plaučių uždegimą, o tikslesnė diagnozė nustatyta tik vyrą sunkios būklės perkėlus į reanimaciją, BNS pasakojo susirgusiojo žmona. Savaitę reanimacijoje praleidęs vyras šiuo metu jau yra pasveikęs.
Savivaldybės administracijos direktorius Gintaras Petrauskas BNS penktadienį sakė nieko negirdėjęs apie Kaune užfiksuotą legioneliozės atvejį. Pirmadienį jis teigė, kad problema yra sena namo šilto vandens sistema, kurią rengiamasi pakeisti.
Jie daro termošokus, kurių metu turėtų visas procesas vykti ir bakterijos žūti, bet, matyt, iki galo tai neatsitinka.
„Turime Kaune kelis probleminius namus, iš kurių vieną administruoja mūsų bendrovė Kauno butų ūkis. Jis probleminis tuo, kad sistema įrengta be cirkuliacijos – nėra vadinamų gyvatukų, per kuriuos vanduo cirkuliuotų nuolat ir galima palaikyti tinkamą temperatūrą. Kadangi to nėra, jie daro termošokus, kurių metu turėtų visas procesas vykti ir bakterijos žūti, bet, matyt, iki galo tai neatsitinka“, – sakė administracijos direktorius.
„Tai keli išskirtiniai namai, kuriuose yra įrengta tokia sistema, vanduo yra stovintis“, – sakė jis.
Visuomenės sveikatos centras informaciją apie legioneliozės atvejį gavo gegužės 18 dieną. Pasak K.Rudžinskaitės, kitą dieną organizuoti vandens tyrimai ligonio bute, gegužės 24 dieną gauti jų rezultatai – vandenyje rasta legionelių, o vandens temperatūra neatitiko reikalavimų.
Karšto vandens administratoriui buvo nurodyta atlikti prevencijos priemones. Daugiabutį, kuriame gyvena susirgęs vyras, administruoja Kauno savivaldybės bendrovė Kauno butų ūkis.
Visuomenės sveikatos centro duomenimis, šiuo metu visos reikiamos prevencijos priemonės name atliktos, laukiama pakartotinių vandens tyrimų rezultatų.
Po to, kai name aptikta legionelių, nuspręsta jame atlikti sistemos atnaujinimo darbus.
Mes galvojome, kad ta situacija neturėtų būti tokia bloga – galbūt vienas kitas atvejis pasitaiko.
K.Rudžinskaitės teigimu, Visuomenės sveikatos centras du kartus per metus gauna informaciją apie Kauno daugiabučiuose atliekamą termošoką, todėl situacija yra kitokia nei sostinėje, kur šiemet nuo legioneliozės mirė net keli žmonės.
„Mes galvojome, kad ta situacija neturėtų būti tokia bloga – galbūt vienas kitas atvejis pasitaiko“, – sakė ji.
Kauno energija penktadienį išplatino pranešimą, kad šildymo sezono metu į pastatus tiekiamo karšto vandens temperatūra visuomet yra aukštesnė, o pastatų šildymo bei karšto vandens sistemas prižiūrintys asmenys bet kada gali vykdyti legioneliozės prevencijos veiksmus. Ne šildymo sezono metu temperatūra padidinama pagal patvirtintą grafiką.
Legionelių prevencijai pastato karšto vandens sistemoje vandens temperatūra turi siekti 50–60 laipsnių, o vartotojų čiaupuose – iki 60 laipsnių.
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, Kaune fiksuoti 2 mirties nuo legioneliozės atvejai – 2011-aisiais pačiame Kaune ir 2015-aisiais Jonavos rajone.
Visoje Lietuvoje 2015-aisiais legionelioze sirgo 7 žmonės, iš kurių vienas mirė; 2016-aisiais fiksuota 11 legioneliozės atvejų, iš jų vienas – mirties; 2017 metais legionelioze sirgo 7 asmenys, iš jų 3 mirė.
Vilniuje dėl legioneliozės atvejų šiais metais du mėnesius buvo įvesta ekstremali situacija.
Legioneliozė neplinta geriant vandenį. Legionella bakterijos, sukeliančios legioneliozę, plinta tik per vandens purslus, kurie susidaro, pavyzdžiui, duše, sūkurinėse voniose, purškiant vandenį ir pan.
Gyventojų imlumas šiai ligai nėra didelis. Užsikrėtimo rizika priklauso nuo bakterijų koncentracijos vandenyje bei žmogaus imuniteto. Didesnė rizika užsikrėsti yra nusilpusio imuniteto žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydomiems imunosupresiniais (imunitetą slopinančiais) vaistais.
