Siekdami atkreipti dėmesį į rūkymo žalą bei galimybes ją sumažinti, medikai pasiūlė telkti iniciatyvinę grupę ir skirti dėmesio tiek rūkančiųjų sveikatos gerinimui, tiek rūkymo prevencijos priemonėms, rašoma pranešime.
Renginio metu buvo iškelta idėja parengti gaires tabako žalos mažinimo programai bei teikti pasiūlymus, kurie remtųsi pažangiose Vakarų šalyse taikomų praktikų elementais.
Savaitraščio ir naujienų portalo „Lietuvos sveikata“ iniciatyva surengtoje diskusijoje įžvalgomis ir pastebėjimais dalijosi Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Kardiologijos ir angiologijos centro kardiologas prof. Pranas Šerpytis, Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas klinikinės toksikologijos gydytojas ir gydytojas anesteziologas-reanimatologas dr. Robertas Badaras, gydytojas psichiatras Jaunius Urbutis, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. dr. Renaldas Čiužas, VUL SK Pulmonologijos ir alergologijos centro gydytojas pulmonologas doc. dr. Kęstutis Miškinis, Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos departamento Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas onkologas chemoterapeutas dr. Alvydas Česas ir kiti medikų bendruomenės nariai bei visuomenės sveikatos specialistai.
Renginį moderavo vienas narkotikų žalos mažinimo iniciatyvos „Be Safe Lab“ sumanytojų ir koalicijos „Galiu gyventi“ advokacijos vadovas Girvydas Duoblys.
„Šiuo metu Lietuvoje rūko maždaug penktadalis gyventojų. Tad tiems, kuriems nepavyksta mesti rūkyti, turi būti prieinami būdai, kaip sumažinti žalą savo sveikatai, – teigė vienas pranešėjų, kardiologas prof. P. Šerpytis. – Žalos mažinimo praktika yra sėkmingai pritaikyta daugelyje kitų sričių – nuo aplinkos apsaugos iki mitybos. Užsienio šalys jau ne vienerius metus plėtoja šią koncepciją, ją įtraukdamos į nacionalines visuomenės sveikatos apsaugos strategijas ir sveikatos politikos gaires. Laikas ir Lietuvai įsigilinti į pasaulyje vykstančius pokyčius ir atitinkamai reaguoti.“
Prof. P. Šerpytis atkreipė dėmesį, kad diskusijos apie tabako žalos mažinimą Lietuvoje dar tik prasideda, kai kitose Vakarų šalyse šis klausimas nuosekliai aptarinėjamas jau kurį laiką. Profesorius priminė situaciją, kai sutarti dėl narkotikų žalos mažinimo programos prireikė 25 metų. Pakaitinė metadono terapija padėjo tūkstančiams nuo šios priklausomybės kenčiančių Lietuvos gyventojų. Todėl pranešėjas iškėlė klausimą, kiek reikėtų laukti, kad Lietuvoje būtų įgyvendintos tabako žalos mažinimo priemonės.
„Lietuva neturi prabangos laukti tiek laiko, kol sutars dėl tabako žalos mažinimo programos. Turime veikti čia ir dabar. Todėl esu įsitikinęs, kad technologinė pažanga gali padiktuoti sprendimus, kaip mažiau kenkdami sau ir kitiems rūkantieji gali gauti nikotino“, – kalbėjo P.Šerpytis, pridūręs, jog tabako žalos mažinimo tema turi daug aspektų: inovacijų ir technologinį, ekonominio poveikio, vartotojų įpročių keitimo, teisėkūros ir reguliavimo. Anot jo, tabako žalos mažinimo politika medikų bendruomenei atvertų žinias ir galimybes naudotis priemonėmis, kurios sumažina rūkančių pacientų patiriamą žalą.
Diskusijoje dalyvavęs prof. dr. R. Čiužas sutiko, kad tarpinstitucinė iniciatyvinė grupė galėtų būti aktyvus permainų variklis – specialistai galėtų padėti Lietuvai atrinkti gerąsias užsienio praktikas, pasiteisinusius sprendimus ir argumentus, kurie išplaukia iš naujausių mokslinių studijų. Jis patvirtino, kad NTAKD specialistai seka situaciją JAV, kur per ateinančius ketverius metus Maisto ir vaistų administracijai (FDA) turėtų būti pateikta daugiau duomenų ir išvadų apie kaitinamojo tabako produktų poveikį žmogaus organizmui.
Gyvybės mokslų teisės ekspertas Andrej Rudanov atkreipė dėmesį, kad medicinos moksle rūkymas laikoma priklausomybės liga, o Lietuvos teismai yra pasisakę, jog ir padedant rūkantiems pacientams medicinos paslaugos turi būti teikiamos maksimaliai stengiantis, imantis visų galimų ir reikalingų priemonių bei jas naudojant atidžiai, rūpestingai ir kvalifikuotai.
„Jei atsiranda naujų žalos mažinimo priemonių, medikai turi apie jas žinoti ir mokėti patarti. Darant žingsnius šia linkme turėtų būti įvertinti moksliniai tyrimai, užsienio teisinės praktikos. Parengtas žalos mažinimo programos projektas turėtų būti plačiai išdiskutuotas tarp specialistų ir visuomenėje, o po to ir įgyvendinamas“, – įžvalgomis dalijosi A.Rudanov. Teisininko nuomone, iniciatyvinė grupė iš medicinos, fizikos ir kitų sričių ekspertų galėtų pateikti atsakymus politikams, Lietuvoje formuojantiems visuomenės sveikatos apsaugos gaires ir programas.
Kai kurios pasaulio šalys, pavyzdžiui, Jungtinė Karalystė, Graikija, Naujoji Zelandija, Norvegija, Čekija ir kitos tabako žalos mažinimą yra įtraukusios į ilgalaikes rekomendacijas, tabako kontrolės programas ir nacionalines strategijas. Todėl rūkantys šių šalių gyventojai gali pasirinkti sau tinkamas priemones, kaip sumažinti tabako gaminių sukeliamą žalą.
Patirtimi pasidalinęs gydytojas pulmonologas doc. K. Miškinis pažymėjo, kad medikų įtaka rūkančiųjų sprendimui mesti rūkyti gali būti didelė. „Dalis pacientų pripažįsta, kad esu pirmas gydytojas, kuris pasiteirauja apie rūkymą. Kalbantis ir aiškinant man pavyksta žmones įkalbėti mesti rūkyti arba bent smarkiai sumažinti surūkomų cigarečių kiekį“, – kalbėjo doc. K. Miškinis. Pasak pulmonologo, dažniausiai pacientai atsisako cigarečių, kai išgirsta plaučių vėžio diagnozę.
Doc. K. Miškinis pasiūlė daugiau dėmesio skirti jaunimui, kurį masina naujovės – tabako žalos mažinimo priemonės negali atrodyti kaip nerizikingas pasirinkimas. „Plaučių vėžį ir kitas ligas dažniausiai lemia netinkami jaunystėje priimti sprendimai. Tačiau laiko atsukti neįmanoma“, – sakė gydytojas.
Onkologas chemoterapeutas dr. A. Česas taip pat nuogąstavo, kad elektroninės cigaretės ir kaitinamasis tabakas kaip inovacijos gali patraukti jaunimo dėmesį, kaip nutiko JAV. Komentuodamas Maisto ir vaistų administracijos (FDA) sprendimą dėl kaitinamojo tabako dr. A. Česas atkreipė dėmesį, kad nė viena rūkomojo tabako alternatyva JAV nėra aprobuota kaip padedanti įveikti priklausomybę nuo nikotino.
„Cigarečių alternatyvos šiuo metu kelia nemažai klausimų. Tačiau rinkoje yra standartizuotų produktų, kurių vartotojai negali keisti. Medikų bendruomenė turi gauti žinių apie šiuos pokyčius. Paprasti šeimos gydytojai šiuo metu tiesiog nemato skirtumo tarp paprastų cigarečių ir alternatyvų, nes nesupranta jų veikimo principų ir poveikio organizmui. Reikia impulsų, kad situacija pasikeistų – šviesti medikus yra svarbu. Edukacija yra žalos mažinimo koncepcijos dalis“, – kalbėjo gydytojas psichiatras J. Urbutis.
„Negalime slėptis nuo problemos, kuri apima daugiau negu 1 mlrd. planetos gyventojų. Žalos mažinimo judėjimas turi vykti pagal aiškiai apibrėžtus kriterijus ir praeiti tam tikrus etapus, kurie patvirtintų ar paneigtų atitinkamų priemonių efektyvumą“, – sakė dr. R. Badaras.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione pastaruosius 20 metų stebimas tabako gaminių vartotojų skaičiaus mažėjimas, tačiau jis išlieka aukštas. Apskaičiuota, jog regione 2000 m. iš viso buvo apie 227 mln. (150 mln. vyrų ir 77 mln. moterų) tabako gaminių vartotojų, o 2018 m. tabako gaminių vartotojų skaičius siekė 186 mln. (iš jų 119 mln. vyrų ir 67 mln. moterų). Rūkymas išlieka populiarus ir ne visi žmonės jo atsisako.
Rugsėjį tarptautiniu mastu įvyko keli moksliniai renginiai, skirti tabako žalos mažinimui – Global Tobacco & Nicotine Forum, Scientific Summit on Tobacco Harm Reduction - Novel products, Research & Policy, kuriuose pateikta naujausia šios srities informacija. Taip pat pastarojo renginio pabaigoje paskelbta apie Tarptautinės rūkymo kontrolės ir žalos mažinimo asociacijos (International Association on Smoking Control & Harm Reduction (SCOHRE)) įsteigimą. Jos nariai – visų sričių mokslininkai (medicinos gydytojai, politikos ekspertai, elgesio ekspertai, akademikai ir profesionalai), iš viso 55 ekspertai iš 26 šalių, įsitikinę, kad išskyrus tradicinių rūkymo metimo ir rūkymo prevencijos priemonių reikėtų pertvarkyti rūkymo kontrolės strategijas, įtraukiant žalos mažinimą.
