Lietuva, ieškodama aktyvių COVID-19 atvejų, diagnostikoje šiuo metu naudoja molekulinius (PGR) testus, imant tepinėlį iš nosiaryklės.
Šis metodas, Vilniaus universiteto vicerektorės Editos Sužiedėlienės teigimu, yra labai patikimas, bet sudėtingas ir užtrunka.
„Vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų, šitie molekuliniai testai, būdami aukštų standartų, reikalauja kvalifikuoto personalo, sudėtingos, specialios įrangos, taip pat – reagentų, yra sąlygiškai brangūs ir vidutiniškai užtrunka kelias valandas“, – po susitikimo spaudos konferencijos metu kalbėjo mokslininkė ir pridūrė, kad šių tyrimų laboratorijos nebespėja atlikti per parą.
Atsakymas – greičiau, bet ne toks patikimas
Dėl to, pasak jos, Lietuvai derėtų įsigyti greitųjų COVID-19 antigenų testų. Juos darant taip pat imamas tepinėlis iš nosiaryklės, tačiau rezultatas gaunamas sparčiau.
„Greitieji testai yra greiti, tai yra, trunka iki penkiolikos – galbūt šiek tiek daugiau – minučių. Jiems nereikalinga speciali įranga, ypatingai kvalifikuotas personalas – tą gali atlikti apmokytas medicinos, visuomenės sveikatos personalas“, – pasakojo E.Sužiedėlienė.
Visgi šie testai nėra tokie patikimi kaip molekuliniai.
„Jų dar jautrumas nesiekia auksinio, molekulinio testo standarto“, – pažymėjo mokslininkė, nors tuo pačiu akcentavo, kad antigenų testai gali būti labai tikslūs, kai viruso kiekis – didelis.
„Ekspertų komisija savo rekomendacijose juos rekomenduoja įsigyti ir naudoti asmenų, kurie turi simptomų, tai yra, 5–7 dieną nuo infekcijos pradžios. [Tada] testai pasižymi tikrai aukštu jautrumu ir tikrai dideliu specifiškumu“, – kalbėjo E.Sužiedėlienė.
Greitieji antigenų testai, jos teigimu, galėtų būti naudojami COVID-19 židiniuose, pagal testavimo schemas – ir rizikos įstaigose, pavyzdžiui, globos namuose.
„Pavyzdžiui, jeigu greitasis testas nustato teigiamą atvejį, testo atsakymas priimamas kaip atsakymas apie ligą. Bet jeigu, pavyzdžiui, testuojant turime neigiamą atsakymą, dėl to jautrumo nepakankamumo testavimas turi būti pakartotas daug jautresniu, molekuliniu testu“, – paaiškino mokslininkė.
Jeigu, pavyzdžiui, testuojant turime neigiamą atsakymą, dėl to jautrumo nepakankamumo testavimas turi būti pakartotas daug jautresniu, molekuliniu testu.
Siūlo aiškintis, kaip kinta viruso genomo seka
Sveikatos ekspertų taryba, pasak jos, taip pat rekomendavo plėsti serologinį testavimą, tai yra, aiškintis, kuri šalies visuomenės dalis persirgo COVID-19. Beje, anksčiau tokį plataus masto tyrimą inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija.
„Ekspertų komisija rekomendacijose siūlo plačiau naudoti serologinius testus siekiant įvertinti populiacijos infekuotumo mastą. Juos taip pat siūlo naudoti infekcijos židiniuose identifikuojant, pavyzdžiui, besimptomius persirgusius asmenis, galimu virusinės infekcijos platintojus“, – pasakojo E.Sužiedėlienė.
Ekspertai, anot jos, taip pat pasiūlė tobulinti laboratorinės diagnostikos reglamentavimą, stiprinti diagnostikos priežiūrą, aktyviau imtis analizuoti COVID-19 genomą.
„Žinome, kad viruso evoliucija vyksta sparčiai. Pastaruoju metu kaupiasi informacija apie viruso mutacijas svarbiose viruso molekulėse, kurios yra kritinės viruso sąveikoje su žmogaus ląstelių receptoriais. Buvo atkreiptas dėmesys, kad viruso evoliuciją būtina stebėti ir mūsų populiacijoje atliekant plataus masto viruso genomo sekos kaitą, identifikuojant mutacijų profilius ir įvertinant ar tos mutacijos gali turėti įtakos diagnostikos tikslumui <...> ir vakcinų, kurios bus naudojamos, efektyvumui“, – paaiškino mokslininkė.
Ji teigė, kad Lietuva jau dabar tiria koronaviruso evoliuciją, bet nelabai aktyviai.
Dabar Lietuva į tarptautinę viruso genomo, o kartu ir mutacijų, duomenų bazę yra patalpinusi tik keliasdešimt sekų.
„Dabar Lietuva į tarptautinę viruso genomo, o kartu ir mutacijų, duomenų bazę yra patalpinusi tik keliasdešimt sekų. To toli gražu nepakanka, ypač žinant, koks dabar yra aktyvus pandemijos vystymosi etapas. Galima tikėtis, kad ir virusas greitai evoliucionuoja, – pasakojo E.Sužiedėlienė.
– Reikėtų atlikti apie 50–100 izoliatų tyrimų per mėnesį, išskirtų iš Lietuvos populiacijos. Per metus tai turėtų sudaryti daugiau nei 1 tūkst. genomų, juos galima būtų išanalizuoti.“
Ką mano ministerija?
Kaip į visas šias rekomendacijas reaguoja Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerija?
E.Sužiedėlienė tikino, jog ministerija reaguoja į ekspertų siūlymus: analizuoja greitųjų COVID-19 antigenų testų įsigijimo galimybes ir sprendžia, kaip juos būtų galima panaudoti.
„Manau, tai tikrai bus geras rezultatas darant sprendimą, kokius testus įsigyti, kokių gamintojų, kaip pritaikyti tuos testus tam tikrų grupių, asmenų, įstaigų testavimui“, – nurodė ji.
Nuotolinė spaudos konferencija:
Įvertino COVID-19 plitimo tendencijas
Prezidento vyriausiasis patarėjas Simonas Krėpšta ir E.Sužiedėlienė įvertino Vyriausybės įvestas karantino priemones bei tai, kaip jos veikia.
E.Sužiedėlienė teigė, kad gerų poslinkių yra, nors ragino neskubėti su vertinimais.
„Karantinas yra įpusėjęs, yra matomos tam tikros, pagal kai kuriuos rodiklius, tendencijos, kurios, atsargiai vertinant, matomos kaip turinčios tam tikrą epidemijos vystymosi lėtėjimą. Kol kas reikėtų stebėti, kaip dinamika artimiausiomis savaitėmis keisis, ir tada tikslinga daryti sprendimus dėl papildomų karantino priemonių, ar galbūt karantino priemonių mažinimo“, – dėstė mokslininkė.
Jos matymu, visuomenė atsakingai laikosi karantino sąlygų, bet pridūrė, kad pastangų niekada nebūna per daug.
S.Krėpšta tikino, jog karantino ribojimai pasiteisina.
„Šiuo metu galima konstatuoti, kad karantino ribojimai veikia. Mes matome, kad pandemijos plėtra lėtėja ir tai, žinoma, yra geras ženklas. Bet tam, kad priartėtumėme prie normalios situacijos, turime daug kur nukeliauti. Mes viruso paplitimo prasme esame auštame taške ir iki normalios situacijos yra ilgas kelias. Bet viruso ribojimai veikia ir stabdo viruso plitimą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo jis ir taip pat atsargiai užsiminė, kad pandemijos pikas artėja.