„Tai yra šizofreniška sistema – ydinga, brangi ir perkrauta popieriais. Taip gyventi negalima“, – susitikęs su rajono medicinos įstaigų vadovais, o vėliau – su Kretingos ligoninės medicinos personalu, kartojo V.P.Andriukaitis. Jis šitaip kritikavo sveikatos sistemos reformą, per kurią poliklinikos ir ligoninės buvo išskaidytos, taip po vienu stogu įsikuriant dviem ar dar daugiau įstaigų. Anot ministro, susiskaidė ne tik įstaigos, bet ir medikų bendruomenė.
Neaiški ateitis sėja įtampą
Per susitikimą su rajono medicinos įstaigų vadovais Savivaldybėje Kretingos ligoninės vyriausioji gydytoja Ilona Volskienė teigė, kad dėl užstrigusios restruktūrizacijos personalas gyvena nežinioje ir išgyvena įtampą. „Mums trūksta chirurgo, akušerio-ginekologo, tačiau rezidentai nenori važiuoti į ligoninę, kurios ateitis yra neaiški, – teigė I. Volskienė. – Bandome dalyvauti programose, norėdami gauti papildomo finansavimo ar apsirūpinti įranga ir pan., bet mums vis primenama, kad esame arti Klaipėdos – tai būna motyvas mūsų paraiškoms atmesti. Be to, šio susitikimo išvakarėse gavome Valstybinių ligonių kasų sutartį – mums skiriamas finansavimas sumažinamas vos ne 13 proc.“.
Tai yra šizofreniška sistema – ydinga, brangi ir perkrauta popieriais. Taip gyventi negalima. Susitikęs su rajono medicinos įstaigų vadovais, o vėliau – su Kretingos ligoninės medicinos personalu, kartojo V.P.Andriukaitis.
Tai išgirdęs V.P. Andriukaitis teigė ne tik ketinantis išsiaiškinti dėl šiems metams Kretingos ligoninei paskirto finansavimo, bet ir apskritai dėl Valstybinių ligonių kasų rengiamų sutarčių su medicinos įstaigomis turinio.
Atidarys „žaliąjį koridorių“
V. P. Andriukaitis patikino, kad Klaipėdos šešėlis neužgoš Kretingos – tokias problemas ir išspręs klasterių sistema, kurią siekiama įdiegti. „Didžiosios centrinės ligoninės turėtų labiau bendradarbiauti su rajoninėmis – jos galėtų pasidalinti tam tikrus gydymo etapus. Pavyzdžiui, Klaipėdoje atlikus širdies kraujagyslių šuntavimo operaciją, tolimesnis gydymas, terapija galėtų būti tęsiama Kretingoje. Kitaip tariant, parengti vadinamuosius žaliuosius koridorius – kaip važiuojant gatve vienas po kito sankryžose užsidega žalios spalvos šviesoforas, taip ir gydant kurią nors ligą medikai bendradarbiautų vardan paciento sveikatos. Turime sudaryti patologijų valdymo žemėlapį – kad kiekviename Lietuvos regione būtų medicinos įstaigos, kurios kvalifikuotųsi vienai ar kitai ligai gydyti ir taip galėtų paskirstyti pacientų srautus. Tuomet vienos ligoninės nebus perpildytos, o kitos – pustuštės“, – dėstė V. P. Andriukaitis.
Be to, lankydamasis Kretingos ligoninėje ir susitikęs su medicinos personalu, jis pateikė sensacingą žinią – vyksta derybos su Latvijos sveikatos apsaugos ministre Ingrida Circene. „Latvija turi bėdų, nes pernelyg susimažino medicinos įstaigų, tad jai ir galėtų pagelbėti mūsų medicinos įstaigos, esančios arčiausiai sienos, tarp jų – ir Kretingos rajono medikai. Šių metų spalį įsigalios ES pagalbos per sieną direktyva, todėl iki to laiko turėtume pasirengti bendradarbiavimui, kad mūsų šalies greitosios medicinos pagalbos tarnybos, esančios netoli sienos su Latvija, galėtų suteikti pagalbą prie sienos gyvenantiems latviams“, – kalbėjo V. P. Andriukaitis.
Rezidentai privalės atidirbti
Per susitikimą su sveikatos apsaugos ministru Kretingos ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas medicinai Vidmantas Jurgaitis pasiteiravo, kaip ketinama spręsti klausimą dėl jaunų medikų stokos rajono ligoninėse. „Konstitucinis teismas, nagrinėdamas Mokslo ir studijų įstatymą, pasakė, kad jeigu gerai besimokantis studentas studijuoja už valstybės lėšas, vadinasi, jis studijuoja pagal valstybės užsakymą. Ką tai reiškia? Kad jie turi atidirbti už valstybės lėšas ir dirbti ten, kur valstybei trūksta specialistų. Tai išgirdę rezidentai pasipiktino ir atsiuntė man laišką –į jį aš jiems atsakiau, kad Konstitucija yra privaloma visiems. Tik bėda ta, kad kol kas nėra teisės aktų, apibrėžiančių, kaip formuoti, įgyvendinti tą valstybės užsakymą, neturime tikslių duomenų, kur kokių specialistų trūksta, – teigė V. P. Andriukaitis, žinantis ir dar vieną išeitį. – Galima padaryti ir taip, kad mokantis rezidentūroje būtų privaloma praktika įvairiose šalies gydymo įstaigose – šios turėtų pasirašyti bendradarbiavimo sutartis su universitetais. Galbūt taip jauni rezidentai įsilietų į rajoninių medicinos įstaigų darbą ir, pamatę, kad čia nėra to niūraus vaizdo, kaip dažnai įsivaizduojama, liktų dirbti čia.“
Peržiūrės darbo krūvius
Kretingoje V.P. Andriukaitis išgirdo ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigų vadovų išsakytų problemų. Viena opiausių– didelis popierinis darbas, kuris esą šeimos gydytojus atitraukia nuo tiesioginio darbo, juos paversdamas raštininkais. „Dirbame socialinį darbą – ir jo vis daugiau, nes visuomenė sensta. Kol šeimos gydytojas rengia dokumentaciją, pavyzdžiui, reikalingą Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, jis nebegali pasirūpinti tais pacientais, kurie tikrai turi sveikatos problemų“, – sakė Kretingos PSPC vadovė Irena Narmontaitė.
I.Narmontaitė bei jos kolegės – Kretingos šeimos medicinos centro vadovė Augenija Juknevičienė bei Kretingos šeimos klinikos vadovė Alma Albužienė – mano, kad spręstina ir siuntimų į antrinio lygio medicinos įstaigas problema. Medikių nuomone, jų tenka rašyti per dažnai ir per daug.
V. P. Andriukaitis teigė, kad popierinis darbas neišvengiamas, tačiau jį atlikti palengvintų nauja pareigybė – šeimos gydytojo asistentas. Bet tam reikėtų skirti papildomo finansavimo, kurio ištekliai – riboti. „Vienaip ar kitaip spręsime šią problemą ir šeimos gydytojų darbo krūvius peržiūrėsime“, – sakė V. P. Andriukaitis.
Per vizitą Kretingoje jis apžiūrėjo renovuotas Kretingos ligoninės patalpas, Kretingos PSPC bei Kretingos psichikos sveikatos centro kuriamą dienos stacionarą. V.P. Andriukaitis viešnagę Kretingoje pabaigė apžiūrėdamas Kretingos visuomenės sveikatos centrą, kurio vadovei Daliai Jociuvienei pažadėjo, jog bus skiriama lėšų kapitaliniam vargiai beatrodančių patalpų remontui.
