Šią vasarą pradėjo veikti vieninga nacionalinė Greitosios medicinos pagalbos (GMP) tarnyba, suformuotas sustiprintų visuomenės sveikatos institucijų tinklas bei kompetencijų centrai, pradėti steigti savivaldybių sveikatos centrai, o iki 2025 m. bus suformuotas tolygiai geografiškai prieinamas ir kokybiškas paslaugas teikiantis ligoninių tinklas.
„Viešojoje erdvėje pasigirsta nuogąstavimų, kad visos sveikatos priežiūros paslaugos sutelkiamos penkiose didžiosiose ligoninėse, o rajonų ligoninės bus uždaromos. Norėtume nuraminti gyventojus, kad tokie nuogąstavimai neturi pagrindo, jokios ligoninės nebus uždaromos.
Sudėtingiausios procedūros, reikalaujančios brangios ir inovatyvios įrangos bei aukščiausio lygio specialistų kartu su visų lygių pagalba, bus telkiamos tretinio lygio bei regioniniuose kompetencijų centruose, kuriuose veikia universiteto ir respublikinės ligoninės – Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje ir penkiuose regionuose. Antrinio lygio ligoninės, teikiančios stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas, veiks Lietuvos regionuose ir dešimtyje apskričių ir taip bus tolygiai prieinamos visiems šalies gyventojams.
Rajonų ligoninėse mažėjant gyventojų skaičiui ir stacionarinių paslaugų poreikiui, neužimamos, bet išlaikymo reikalaujančios stacionarinės lovos bus palaipsniui transformuojamos į kokybiškas ir veiksmingas dienos stacionaro ir dienos chirurgijos paslaugas, kurias teikiant mažėja komplikacijų bei hospitalinių infekcijų rizika ir sudaromos galimybės pacientui greičiau pasveikti, kartu sparčiai plečiant ambulatorinių paslaugų prieinamumą ir užtikrinant būtinas stacionarines paslaugas. Jokios ligoninės nebus uždaromos“, – teigia sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Nesudėtingoms sveikatos būklėms gydyti skirtų dienos stacionaro paslaugų skaičių iki 2030 m. ketinama padidinti iki 50 proc., dienos chirurgijos paslaugų apimtis – iki 30 proc., lyginant su 2019 m. duomenimis. Teigiamos tendencijos stebimos jau dabar – Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, palyginus šių paslaugų 2019 ir 2023 m. I pusmečių duomenis, dienos stacionaro paslaugų suteikta 13 proc. daugiau, dienos chirurgijos – 11 proc. daugiau.
Saugias, kokybiškas ir prieinamas stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas gyventojams užtikrins tolygiai išdėstytas stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas. Geografiškai jis organizuojamas taip, kad skubiosios medicinos pagalbos, intensyvios terapijos ir intensyvios priežiūros, chirurgijos bei terapijos paslaugos pacientams būtų pasiekiamos per 60 minučių.
Tinklo įstaigoms taip pat keliami reikalavimai teikti daugiau nei vieno profilio paslaugas, užtikrinti Vyriausybės nutarimu nustatytus kokybės reikalavimus ir teikti skubiąją medicinos pagalbą visą parą. Stacionarines aktyviojo gydymo paslaugas teikiančių įstaigų tinklas bus suformuotas iki 2025 m., iki tol įstaigos turi laiko pasiruošti pokyčiams ir įgyvendinti nustatytus reikalavimus.
Daugelį sveikatos problemų, kurias Lietuvoje įpratome spręsti guldydami pacientus į ligonines, galima išspręsti ambulatorinėmis sąlygomis. Tai rodo išvengiamų hospitalizacijų skaičius, kuris 2019 m. Lietuvoje siekė 31,4 atvejo tūkstančiui gyventojų ir yra vienas aukščiausių rodiklių Europoje.
Todėl vienas iš sveikatos priežiūros įstaigų reformos prioritetų yra ambulatorinės grandies stiprinimas, stiprinant šeimos gydytojo komandą, plečiant asmens sveikatos paslaugų į namus spektrą, kuriant savivaldybių sveikatos centrus ir plečiant ambulatorines konsultacijas gyventojams.
Naujovė – Savivaldybės sveikatos centras – tai sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo forma, kuri padeda sujungti į vieną tinklą bazines, t. y. būtiniausias paslaugas, kuriomis gyventojai naudojasi dažniausiai: pirminės ir antrinės specializuotos ambulatorinės sveikatos priežiūros, psichikos sveikatos, odontologijos, slaugos ir palaikomojo gydymo, dienos stacionaro, ambulatorinės chirurgijos, dienos chirurgijos, skubiosios medicinos pagalbos, stacionarinės sveikatos priežiūros, visuomenės sveikatos priežiūros ir kitas paslaugas.
Sveikatos centrai padės užtikrinti gyventojams galimybę bent 80 proc. sveikatos priežiūros paslaugų gauti arčiau namų – savo arba gretimoje savivaldybėje. Juose bendradarbiaudamos, o ne tik konkuruodamos, valstybinės ir privačios, pirminės ir antrinės, ambulatorinės ir stacionarinės, asmens ir visuomenės sveikatos įstaigos galės geriau užtikrinti visą reikalingą paslaugų paketą savivaldybės gyventojams.
Savivaldybės sveikatos centras šiemet jau pradėjo veikti Švenčionių rajono savivaldybėje, sujungus Švenčionių rajono ligoninę ir Švenčionių r. pirminės sveikatos priežiūros centrą. Iki šių metų pabaigos sprendimus dėl sveikatos centrų steigimo turi priimti visos šalies savivaldybės, įvertinusios visų savo teritorijoje esančių gydymo įstaigų efektyvumą, šiuo metu teikiamų paslaugų skaičių ir jų prognozuojamą poreikį.
Sveikatos centruose pacientais rūpinsis išplėsta šeimos gydytojo komanda, kurią pilnai sukomplektuoti ketinama iki 2030 m. Ją sudarys šeimos gydytojas, bendrosios praktikos arba išplėstinės praktikos slaugytojai, akušeris, atvejo vadybininkas, kineziterapeutas, gyvensenos medicinos specialistas, apylinkės administratorius ir socialinis darbuotojas.
Paslaugų prieinamumui užtikrinti diegiama pacientų pavėžėjimo paslauga, kuri bus prieinama pacientams, kurie dėl socialinių arba ekonominių priežasčių negali naudotis asmeniniu arba viešuoju transportu. Pilotinis pavėžėjimo projektas šiuo metu vykdomas 20-yje šalies savivaldybių, o nuo 2024 m. liepos šios paslaugos taps prieinamos visoje Lietuvoje.
Toks racionalus, kokybiškas paslaugas teikiantis ir tarpusavyje derinantis veiksmus dėl pacientų gerovės sveikatos priežiūros įstaigų tinklas sugebės užtikrinti prieinamas paslaugas visiems Lietuvos gyventojams nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena. Visgi tam bus reikalingi nemaži paslaugų vadybos ir tinklinio valdymo pokyčiai, kuriuos įsisavinti yra nemažas iššūkis sveikatos priežiūros darbuotojams ir sveikatos paslaugų organizatoriams.
