Posėdį galite stebėti čia:
Sveikatos apsaugos viceministrė Lina Jaruševičienė komiteto posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Ji pasakojo, kad labai sudėtinga situacija su mažosiomis ligoninėmis.
Pasak jos, kai kurios ligoninės skelbia esančios labai gerai pasirengusios, užtikrinančios saugą, pamainas, tačiau realybėje taip toli gražu nėra.
„Yra neleistini atvejai, kai vienas atvejis užkrečia 60 kontaktų medikų“, – sakė ji.
Pasak jos, buvo ligoninių, kur dar šį pirmadienį medikai valgydavo bendrose erdvėse.
Todėl ministerija nuo trečiadienio ketina nuotoliniu būdu bendrauti konferencijose su medikais ir iš jų išgirsti tikras žinias apie pasirengimą.
Visų medikų netirs
Viceministrė tikino, kad visi Lietuvos medikai tikrai negali tikėtis būti ištirti dėl koronaviruso. Esą patys medikai to ir nereikalauja.
„Mes laikomės pozicijos koncentruoti testus į simptomus turinčius žmones. Tada testavimas yra pats prasmingiausias“, – į Agnės Širinskienės klausimą, ar tikrai reikia maksimaliai plėsti tyrimų apimtis, atsakė L.Jaruševičienė.
Tuomet Irena Degutienė klausė, ką išties reikia tirti ir ar tam būtinam kiekiui tiriamųjų užteks reagentų.
„Medikai ekspertai parengs rekomendacijas, pagal kokias grupes turi būti tiriami būtent medikai. O šiaip visi pacientai tiriami pagal algoritmą atrenkami“, – aiškino viceministrė.
Greitųjų testų išvis nerekomenduoja
SAM atstovai tikino, kad reagentų užteks bent mėnesiui ir bus galima daryti apie 3 tūkst. tyrimų per parą.
Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovas Vytautas Zimnickas komitetui tikino, kad laboratorija yra užsakiusi po pusę milijono reagentų tyrimams ir greitųjų testų.
Pasak jo, šiuo metu tikrai netrūksta reagentų, labiau reiktų daugiau žmonių, mat tyrimus gali atlikti tik siauros specializacijos specialistai.
Laboratorijos vadovas tikino, kad tyrimai atliekami per dvi dienas.
„Dabar mes turime vienos dienos intervalą. Jei naktį atvažiavo mėginiai, jie kitą dieną paleidžiami į tyrimą“, – sakė jis.
Kol kas V.Zimnickas negalėjo pasakyti, ar greitieji testai yra kokybiški, nes jie dar beveik nenaudoti.
Viceministrė teigė, kad iš greitųjų testų labai daug tikimasi, tačiau ekspertų nuomone, jie netinkami ligos diagnostikai.
„Panašu, kad yra nenaudojama ir planuojama, kada jie bus naudojami, galbūt tam, kad pasižiūrėtume, kiek žmonių jau turi imunitetą. (...) Kol kas greitųjų testų nerekomenduojama naudoti. Kai kurios šalys net uždraudė jų naudojimą“, – sakė L.Jaruševičienė.
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro vadovė Ligita Jančorienė taip pat tvirtino, kad greitieji testai yra nerekomenduojami ir gali būti apskritai nekokybiški.
Ji tikino, kad dabar visos gydymo įstaigos turi būti pasirengusios paimti mėginį koronaviruso tyrimui ir patalpas asmeniui izoliuoti. L.Jančorienės nuomone, į Santaros klinikas turėtų patekti jau diagnozuoti pacientai.
Ignalinos ligoninė – be vadovų
Viceministrė pranešė, kad, pavyzdžiui, Ignalinos ligoninėje nuo antradienio nebėra nei direktoriaus, nei jo pavaduotojo.
„Tiesiog yra paliktas laivas su darbuotojais ir pacientais“, – sakė viceministrė.
Buvusi Ignalinos ligoninės vadovė Drąsuolė Jatulienė 15min patvirtino, kad nutarė keisti darbą dviem mėnesiais anksčiau nei baigėsi jos kadencija.
Ji tikino, kai tai asmeninis sprendimas, kurio priežasčių nekomentuosianti. Visgi D.Jatulienė pripažino, kad darbas vadovaujant Ignalinos ligoninei nebuvo lengvas.
„Nebenoriu daugiau tęsti ir dalyvauti naujame konkurse. Sprendimas buvo priimtas ne vakar ir ne šiandien. Paprašiau nutraukti darbo sutartį anksčiau pora mėnesių anksčiau, nei buvo sutartis. Ir tiek. Savivaldybė buvo apie tai informuota“, – 15min teigė ji.
Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas savivaldybės paskyroje feisbuke antradienį paskelbė kreipimąsi į miesto gyventojus, kuriame pranešė, kad nuo balandžio 1 dienos Ignalinos rajono poliklinikos direktorius Arvydas Ramelis bus atsakingas už dvi įstaigas. Jis laikinai eis ir Ignalinos rajono ligoninės vadovo pareigas. Buvusios direktorės Drąsuolės Jatulienės kadencija pasibaigė ir ji susirado kitą darbo vietą.
A.Ramelis patvirtino, kad pasitraukti iš direktorės pavaduotojos pareigų panoro ir Dalia Zigmantienė, tačiau jis tikino, kad prašymo kol kas nespėjo patenkinti.
Meras: gal čia balandžio 1-osios pokštai?
Ignalinos rajono savivaldybės meras Justas Rasikas supyko, kad SAM situaciją Ignalinoje pateikia lyg problemą. Pasak jo, apie buvusios direktorės pasitraukimą buvo žinoma nuo seno.
„Sutrikimų jokių ligoninėje nėra. Labai keista iš SAM pusės, kad jie kažkokiais gandais vadovaujasi, o mums net nesugebėjo paskambinti“, – kalbėjo jis.
Pasak mero, vadovė prieš mėnesį pranešė, kad išeina į kitą darbą kitame mieste. Todėl savivaldybė susitarė su poliklinikos vadovu, kad jis eis ligoninės vadovo pareigas, kol bus rastas naujas direktorius.
„Kalbos, kad čia kažkas paliko laivą, yra visiška netiesa“, – sakė jis ir tikino, kad darbai nestoja, tariamasi su Visagino savivaldybe dėl karščiavimo klinikos steigimo.
„Labai negražus SAM balandžio 1-osios pokštas. Tikrai nereikėtų gąsdinti žmonių ir kelti panikos. Jokių sutrikimų nėra“, – sakė meras.
Piktinosi melu
Konservatorius Antanas Matulas tikino, kad ekstremali situacija Lietuvoje buvo paskelbta laiku, tačiau po to padaryta pauzė ir laiku nepasirūpinta reagentų ir apsaugos priemonių užsakymais.
Dar labiau A.Matulas piktinosi dėl to, kad visuomenei buvo meluota ir slėpta, kad reagentų trūksta.
„Kita grubi priemonė ir klaida, tai priemonių trūkumas. Buvo sakoma netiesa“, – teigė A.Matulas.
Pasak jo, apsaugos priemonėmis geriau apsirūpino policija nei buvo aprūpinti medikai.
„Dabar sakoma, kad užteks trim mėnesiams, bet jų užteks mėnesiui, pusantro – ne ilgiau“, – sakė jis.
Antanas Vinkus taip pat piktinosi, kad Kretingoje karščiavimo klinikų darbuotojai apsaugomis neaprūpinti, šeimos medikai taip pat dirba be kaukių.
Sveikatos viceministras Algirdas Šešelgis tikino, kad Kretingos karščiavimo kliniką apsaugos priemonės turi pasiekti iš Klaipėdos universitetinės ligoninės.
A.Matulas tikino, kad Seimo sprendimas nepatvirtinti algų didinimo visiems medikams buvo nekorektiškas. Esą nors kol kas ne visi medikai dirba su COVID-19, tačiau tai tik laiko klausimas.
Jis tikino iš Kauno medikų girdėjęs, kad vienkartines kaukes jie naudoja po tris dienas. Pats A.Matulas tikino, kad nežino, ar tai tiesa, ar ne. Raimundas Martinėlis taip pat piktinosi girdėjęs tokių kalbų, tačiau viceministras reikalavo kalbėti konkrečiai ir nurodyti įstaigas, kurių medikams trūksta priemonių.
Komiteto nariai to nepadarė. „Jūs ir vėl ieškosite kaltų. (...) Aš galiu įvardinti, bet po to bus lipama ant galvos žmonėms“, – aiškino R.Martinėlis.
Šiuo metu Lietuvoje jau yra patvirtintas 581 užsikrėtimo COVID-19 atvejai.
Per kovo 31 dieną ištirti 1849 ėminiai. Bendrai iki šiol iš viso ištirti 12574 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso.
Visais atvejais jau pradėti arba bus pradėti epidemiologiniai tyrimai.
