Anot viceministrės D.Jankauskienės, be šeimos gydytojų institucijos stiprinimo, norima padaryti Kompetencijų centrus ir sveikatos priežiūros įstaigų aktyvaus gydymo stacionare tinklą: „Ligoninėse stacionarinė pagalba žmonėms būtų teikiama kokybiškai.
Dar vienas dalykas – norime sukurti bendradarbiavimo modelį tarp įstaigų, kad žmogui būtų kaip galima lengviau patekti pas gydytoją, jis gautų paslaugas greičiau, efektyviau, kad jam nereikėtų registruotis, lakstyti iš vienos įstaigos į kitą. Kad žmogus turėtų pagalbą.“
-
M.Sinkevičius apie sveikatos sistemos reformą: primena bandymą įsiūlyti katę maiše
-
Vyriausybė svarsto sveikatos įstaigų reformą, o savivaldybės įspėja – nepatenkinti gali likti visi
-
Vyriausybė planuoja pertvarkyti rajonų ligonines: kas iš jų liktų ir ką jose gydytų?
-
Sveikatos priežiūros tinklo reforma: dauguma savivaldybių planuoja steigti savo sveikatos centrus
Šalia šito, kaip teigė Sveikatos apsaugos ministerijos atstovė, lieka ilgalaikės priežiūros pertvarka, kurią numatoma atlikti šių metų antroje pusėje, Seimo rudens sesijoje.
„Tada pateiksime ilgalaikės priežiūros įstatymą. Jau priimtas Seime greitosios medicinos pagalbos įstatymas ir šita pertvarka prasidės. Taip pat Seime yra priimtas Klaipėdos universiteto ligoninės (pertvarkos) galimybės, taip pat tai, kad du dalininkai gali būti įstaigose.
Norime sukurti bendradarbiavimo modelį tarp įstaigų, kad žmogui būtų kaip galima lengviau patekti pas gydytoją.
Tikrai džiaugiamės, kad didžioji dauguma savivaldybių – daugiau nei 50 – mūsų reformos tikslams pritaria, jie mums parašė, kad yra pasirengę dalyvauti. Mes esame pasiryžę finansuoti pokyčius, yra numatyta lėšų iš ES struktūrinių fondų ir RRF. Tikimės, kad viskas pavyks.“
Kritikuoja šeimos gydytojai
Tačiau ne visi šias permainas pasitinka taip džiugiai, kaip apie tai kalba viceministrė. Štai šeimos gydytojų organizacijos kreipėsi į Seimo sveikatos reikalų komitetą, kuris trečiadienį turėtų svarstyti įstatymo pakeitimus dėl sistemos pertvarkos, prašydami pertvarką stabdyti. Jie nėra patenkinti ir sako, kad jų institucija esą išnyks, kadangi jų atlygis priklauso nuo pacientų skaičiaus, kai tuo tarpu specialistų – nuo apsilankymų skaičiaus, o ligoninių – už lovas.
Tad šeimos gydytojai laikosi pozicijos, kad pacientai bus nuolat siuntinėjami pas specialistus, tai prisidės prie to, kad jauni medikai nenorės tapti šeimos gydytojais ir nevažiuos dirbti į regionus.
Viceministrė D.Jankauskienė ramina, kad tokios baimės niekuo nepagrįstos, esą jau įvyko ne vienas susitikimas su šeimos gydytojais ir jiems buvo aiškinama, kad šeimos gydytojo institucija bus tik stiprinama.
Dalį funkcijų perduos
„Bus suformuota komanda ir perduota nemaža dalis funkcijų kitiems komandos nariams – slaugytojams, socialiniams darbuotojams, kineziterapeutams, administratoriams, atvejo vadybininkams, kurie galės padėti pacientams ir būti jų „advokatais“ kelyje per sveikatos sistemą.
Taip pat šeimos gydytojus ketiname atlaisvinti nuo biurokratijos. Daug yra informacinių technologijų priemonių, kurios ne visada dabar gerai veikia, tai sutvarkyti ketiname ir tam esame numatę investicijų.
Tikimės, kad šeimos gydytojų veikla tik padidės. Ir ta baimė dėl sujungimo pirminės su antrine priežiūra yra visiškai nepagrįsta. Nes ne tas visiškai klausimas, sujungti ar atjungti. O norima pagerinti, padaryti paciento kelią per sistemą lengvesnį. Aš nematau šeimos gydytojams jokios grėsmės, tik didelę naudą – tiek pacientams, tiek šeimos gydytojams“, – kalbėjo viceministrė.
Norima pagerinti, padaryti paciento kelią per sistemą lengvesnį. Aš nematau šeimos gydytojams jokios grėsmės, tik didelę naudą.
Politikų, konkrečiai – socialdemokratų kartojamą kritiką dėl uždaromų, sujungiamų ligoninių ir jų skyrių rajonuose viceministrė vadina politiniais procesais. Pastarieji teigia, kad daugelyje rajonų kai kurios paslaugos, tarkim, akušerijos, nuo gegužės jau nėra teikiamos, be to, užsimota uždaryti chirurgijos, traumatologijos, vaikų ir kitus ligoninių skyrius.
Esą planuojama, kad ateityje neliks ir tokių gimdymo skyrių, kur per metus gimsta ne 300, o 600 kūdikių. Tačiau viceministrė į tai atsakė, kad būtent socialdemokratų Vyriausybė 2014 metais ir priėmė tokius sprendimus, kad nebeliktų gimdymo skyrių, jeigu ten per metus gimsta mažiau nei 300 vaikų, o iki kitos ligoninės yra ne toliau kaip 50 km, taip pat – ligoninė turėjo dalyvauti Šveicarijos programoje.
Kalba apie kokybę
„Turėjome priimti tuos sprendimus, nes socialdemokratai 2014 metais priėmė minėtus kriterijus. Tačiau mes norime pasakyti, kad nėra blogai šitie sprendimai. Užsienio valstybės turi 1500 gimdymų kaip vieną iš reikalavimų tam, kad kokybė būtų gera, kad medikai turėtų praktikos ir nesėdėtų be darbo.
Kad tie rodikliai kokybei aukštės, neneigiu. Ir ne tik akušerijoje, bet ir chirurgijoje, kitur, nes visame pasaulyje medicinos technologijos labai sparčiai tobulėja ir mūsų gyventojai nusipelno gauti tokios pačios kokybės paslaugas, kaip ir Skandinavijoje“, – kalbėjo D.Jankauskienė.
Ji nesutinka, kad paslaugos tolsta nuo gyventojų, nors sako suprantanti taip galvojančių motyvus – esą iki šiol vyko net keturi reformos etapai ir visų jų metu stacionarios paslaugos mažintos nesuteikiant kaip alternatyvos geresnio ambulatorinio gydymo tinklo.
„Kai uždarai stacionarą, žmonės mažiau sirgti nepradeda. Jiems reikia duoti kažkokią alternatyvą, ambulatorines paslaugas. Jeigu kas nors galvoja, kad žmonėms labai džiaugsmas didelis gulėti ligoninėje ir nakvoti ne savo lovoje, tai taip nėra.
Tik 3,4 proc. Lietuvos gyventojų reikės pavažiuoti truputį toliau, kad gautų Kompetencijos centruose paslaugas.
Žmonės iš tiesų siekia kuo greičiau būti ištirti, kuo kokybiškiau gauti paslaugą, būti išoperuoti čia ir dabar, nestovėti eilėje, nesiregistruoti ir nevaikščioti ratais. Tai ir norime padaryti. Tik 3,4 proc. Lietuvos gyventojų reikės pavažiuoti truputį toliau, kad gautų Kompetencijos centruose paslaugas.
Bet už tai 80 proc. visų paslaugų dėl kasdienių sveikatos problemų turime gauti čia, arti, savo savivaldybėje“, – kalbėjo sveikatos apsaugos viceministrė.
