Iniciatyvą ketvirtadienį pristačiusi prezidentės patarėja socialinei politikai Lina Antanavičienė teigė, kad visose savivaldybėse, išskyrus Neringą, tokia paslauga teikiama ir šiuo metu, tačiau tai daroma per europinėmis lėšomis finansuojamus projektus, pasibaigsiančius dar šiemet, ir patenkina tik mažąją dalį siekiančių tokios pagalbos.
Pagrindinė įvardijama problema yra tai, jog socialinės apsaugos ir sveikatos paslaugos finansuojamos iš skirtingų šaltinių, pagalbą skirtingu metu teikia keli specialistai.
„Paslaugų poreikis realias galimybes suteikti paslaugas, ekspertų skaičiavimais, viršija 20 kartų. Žmonės stumdomi šiandien iš ligoninės į socialinės globos įstaigas ir atgal, nes šios sistemos tarpusavyje dažnai tiesiog nesusikalba“, – žurnalistams sakė L.Antanavičienė.
Anot jos, D.Grybauskaitės inicijuojama Sveikatos ir socialinių paslaugų, teikiamų senyvo amžiaus žmonėms reforma apibrėš pagrindines gaires, ribas nustatant bendrą paslaugų finansavimo šaltinį.
„Galbūt vienoje savivaldybėje važiuos vienas žmogus, kitoje gal bus ir du žmonės. Bet siekis yra, kad vienas žmogus užtikrintų maksimalų spektrą žmogui reikalingų socialinių ir sveikatos paslaugų jam namuose“, – sakė L.Ananavičienė.
Ji tvirtina, kad dabartinė sistema verčia senolių artimuosius „blaškytis po institucijas ieškant lovos“, kai kurie priversti patys imtis slaugos, mesti darbus, tampa finansiškai ir psichologiškai pažeidžiami. Anot jos, integralios pagalbos reikėtų 40 tūkst. asmenų, daugeliui jų paslaugas būtų galima teikti ne slaugos įstaigose ar ligoninėse, o namuose.
Pasak prezidentės patarėjos, naujas įstatymo projektas teisiškai apibrėžia integralias sveikatos ir socialines paslaugas, numato jų turinį, finansavimą, organizavimą, licencijavimą. Projektas bus perduotas Sveikatos apsaugos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų ir kitų institucijų darbo grupei. Tikimasi, kad Seimas įstatymą priims dar šiemet.
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis sako, kad integralios slaugos poreikis didėja, nes visuomenė sensta, o minėta skirtingo finansavimo šaltinių problema apsunkina paslaugų teikimą, žmonės neretai turi patys samdyti slaugytojus.
Anot jo, šiuo metu ieškoma papildomo finansavimo toms savivaldybėms, kuriose baigiasi europinės lėšos, tikimasi, kad priėmus įstatymą, valstybinis finansavimas paslaugai bus užtikrintas jau nuo 2020-ųjų.
„Artimasis etapas yra integralios pagalbos projektas, kuris su savivaldybėmis jau įgyvendinamas 6-7 metus. Jis yra pavyzdinis, retai kada taip gerai struktūrinės lėšos yra išnaudojamos. Tai pavyko, nes projektas buvo daromas kartu su savivaldybėmis, įtraukiant ir pilietinės visuomenės organizacijas. Tai, kas buvo projektu, jau keletą metų yra sistema, kuriai reikia normalaus finansavimo“, – aiškino jis.
Anot ministro, vėliau bus siekiama, jog socialinės ir medicininės paslaugos būtų integruotos visuose lygmenyse, ne tik teikiant pagalbą namuose.
L.Kukuraitis patikino, kad socialinių darbuotojų „poreikis yra didžiulis“, tad reformuojant sistemą, bus papildomai apmokomi šiuo metu dirbantys specialistai, priimami nauji.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pripažįsta, kad kol visi norintieji medicinines ir socialines paslaugas gaus iš „vienų rankų“, užtruks ne vienerius metus.
„Kai kur tai jau vyksta, yra projektai, savivaldybės, jos turi centrus, planuoja juos plėsti, tik tai nevyksta tokia apimtimi, kaip norime, ir tai susiję tiek su finansais, tiek su žmonių parengimu, su tvarkomis. Kada visi gaus – sudėtinga pasakyti. Tikrai ne šiais ir ne kitais metais. Būkime realistai, visų poreikių per metus ar dvejus nepatenkinsime, bet judėsime maksimaliai greitai“, – kalbėjo ministras.
Susitikime su prezidente dalyvavę savivaldybių atstovai džiaugiasi iniciatyva ir sako, kad tai padės plėsti jau dabar teikiamas paslaugas.
Anot Savivaldybių asociacijos prezidentės Romos Žakaitienės, Vilniuje įgyvendinant europinį projektą, paslaugas namuose gauna 189 senoliai: įsigyta 90 automobilių, kuriais grupė specialistų atvyksta į namus.
Vilniaus savivaldybės atstovas Jonas Bartlingas tvirtina, kad tokių specialistų sostinėje yra 150, tačiau jų nepakanka norint patenkinti visų senyvų žmonių poreikius.
Savo ruožtu Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoja Nijolė Putrienė tvirtina, kad Kaune paslaugų reikėtų 1,6 tūkst. asmenų – specialistai pajėgūs aptarnauti tik apie 100, artimiausiu metu žadama pasirūpinti maždaug 400 senolių.
„Tai nėra tas skaičius, kuris patenkintų visą Kauno miesto poreikį, bet dedame pastangas, kad kuo daugiau žmonių paslaugas gautų namuose“, – sakė ji.
Prezidentūros teigimu, nuolatinė slauga reikalinga apie 40-čiai tūkstančių asmenų, integralios pagalbos namuose paslaugos teikiamos apie 2200 asmenų.
Iš viso socialinėms paslaugoms senoliams ir slaugai šiuo metu skiriama apie 198 mln. eurų. Iš jų paslaugoms į namus skiriama 33,4 mln. eurų, institucijose – beveik 165 mln. eurų.
Kitą savaitę Vyriausybė žada svarstyti pataisas, kuriomis mažiausias pajamas gaunančioms visuomenės grupėms neliktų priemokų už kompensuojamuosius vaistus. Naujovei įsigaliojus nuo 2020-ųjų, tam planuojama skirti apie 5 mln. eurų. Šiemet įsigaliojo ir specialiųjų poreikių pertvarka, kuri, pasak Sveikatos apsaugos ministerijos, leidžia labiau atsižvelgti į senyvų žmonių poreikius gyventi namuose – gali būti pasiūlomos techninės pagalbos priemonės, pritaikomas būstas, aplinka, teikiamos socialinės paslaugos.
Planuojami ir kiti pokyčiai.
Statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pradžioje šalyje gyveno 550,2 tūkst. 65 metų ir vyresnių žmonių. Jų dalis nuo bendro šalies nuolatinių gyventojų skaičiaus padidėjo nuo 15,8 proc. 2005-aisiais iki 19,3 proc. 2017 metų pradžioje.
Remiantis Eurostato prognozėmis, Lietuvoje visuomenė toliau senės. Tikėtina, kad 2050 metais Lietuvoje 28,5 proc. gyventojų bus vyresnio amžiaus. Prognozuojama, kad šimtui 15-64 metų gyventojų teks 52 vyresnio amžiaus žmonės.
