Sveikatos apsaugos viceministras Algirdas Šešelgis komisijai pasakojo, kad vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašo peržiūrėjimo poreikis atsirado pastebėjus, kad Lietuvos vaikų sveikata prastėja: daugėja II tipo diabeto susirgimų, antsvorį turinčių vaikų skaičius. Tai lemia prasta mityba ir mažas fizinis aktyvumas.
Darbo grupė vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašui peržiūrėti buvo sudaryta 2017 metų birželį. Ją sudarė 12 asmenų iš ministerijų ir kitų atsakingų valstybės institucijų. Vienas komisijos narys buvo iš „Tėvų forumo“.
„Kaip atsirado viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė Raminta Bogušienė? Mano žiniomis, tai buvo jos pačios iniciatyva ir prašymas. Tuometinė ministerijos vadovybė, matyt, norėjo kuo platesnės diskusijos, o R.Bogušienė labai aktyviai veikė viešojoje erdvėje, todėl ji ir buvo įtraukta“, – pasakojo A.Šešelgis.
Jis svarstė, kad, matyt, R.Bogušienės dalyvavimas ministerijai įtarimų nesukėlė. „Nebuvo įvertinta rizika, todėl darbo grupės nariai viešųjų ir privačių interesų filtrų nepraėjo. Šiandien aš galiu remtis tik prielaidomis. Prieš mane buvusi viceministrė (A.Bilotienė Motiejūnienė – red. past.) kuravo darbo grupės sudarymą, nors pati darbo grupėje nedalyvavo“, – aiškino A.Šešelgis.
Jis pažymėjo, kad žmonės, kurie priėmė sprendimus, šiuo metu ministerijoje nedirba. O kaltinti tuos, kurie dirba, esą būtų nesąžininga.
„Tačiau pamoką mes išmokome“, – tvirtino viceministras. Tačiau komisijos narių paklaustas, kas nuveikta, kad tokia skandalinga situacija, iš esmės diskreditavusi vaikų maitinimo tvarką, nepasikartotų, A.Šešelgis recepto neįvardijo.
Jis neslėpė, kad jokia darbo grupė išsiaiškinti R.Bogušienės patekimo į darbo grupę aplinkybes nėra ir greičiausiai nebus sudaryta.
Antikorupcijos komisijos pirmininkas Vitalijus Gailius pažymėjo, kad ministerijoje turėtų būti sukurtas labai aiškiai darbo grupių sudarymą reglamentuojantis teisės aktas.
„Iki šiol tokio poreikio nebuvo, tačiau šis atvejis sukūrė precedentą reglamentavimui“, – sutiko A.Šešelgis.
Sąsajos su maitinimo verslu
LRT tyrimų skyrius rugsėjį išsiaiškino, kad daug kritikos sulaukęs naujasis SAM parengtas vaikų maitinimo ugdymo įstaigose aprašas gimė veikiant interesų grupėms. Aprašą kūrusios darbo grupės veikloje dalyvavo verslininkė, už kurios nugaros šmėžuoja didžiausią rinkos dalį vaikų maitinime užimantis verslas.
SAM talkinusi viešosios įstaigos „Sveikatai palankus“ direktorė, maisto technologė Raminta Bogušienė, pagal kurios parengtą knygą „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ šimtai mokyklų ir darželių pradėjo rengti savo valgiaraščius, siejama su viena konkrečia verslo grupe.
Ugdymo įstaigoms rekomenduojamos knygos leidybą parėmė privati įmonė, jau seniai veikianti vaikų maitinimo srityje.
LRT tyrimų skyriaus surinkta informacija atskleidė, kad technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinio leidimą finansavo Irmantas Norkus, valdantis maitinimo paslaugas teikiančias įmones „Pontem“ bei „Kretingos maistas“ (pastaroji po kilusio skandalo dėl nuslėptų mokesčių pakeitė pavadinimą į VšĮ „Bruneros“).
Skandalas dėl „Bruneros“ nuskambėjo ir šią vasarą, atsakingoms institucijoms nustačius, kad ji nekokybiškai maitino Dainų šventės dalyvius.
R.Bogušienė neslepia gavusi paramą iš I.Norkaus verslo grupės įmonių.
Oficialiais duomenimis, I.Norkaus valdomos įmonės pirmauja pagal laimimų konkursų vertę. Ši verslo grupė atsiriekia daugiau kaip trečdalį maitinimo paslaugų rinkos: ir tiekia produktus, ir gamina, ir maisto atliekas išveža.
„Šios įmonės – UAB „Pontem“, VšĮ „Kretingos maistas“, pavirtęs „Bruneros“, „Maistas.lt“ yra sukurta imperija, ir ji sėkmingai veikia. Sunku mažiesiems, labai sunku mažiesiems dalyvauti konkursuose ir su jais konkuruoti“, – LRT yra sakiusi Viešųjų pirkimų tarnybos vadovė Diana Vilytė.
Sąsajų bandė atsižadėti
Stiprėjant neigiamoms reakcijoms dėl maitinimo pertvarkos, SAM nuo R.Bogušienės pabandė atsiriboti.
„Privatus verslas, siekdamas gauti pelną, parduoti savo tam tikrą produkciją, nesąžiningai naudojasi valstybės institucijų, šiuo atveju SAM, ženklais, logotipais, ir taip manipuliuoja, kvailina pirkėjus, kad parduotų savo produktus. Šiuo atveju, konkrečiai knygas apie sveiką gyvenseną ir mitybą, ir tam tikrus valgiaraščius“, – paskelbė sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos patarėja Lina Bušinskaitė.
R.Bogušienė irgi ėmėsi aiškinti, kad tai tėra neapsižiūrėjimas – esą ant jos receptų knygos SAM logotipo neturėjo būti.
Tačiau jis yra, knygos toliau parduodamos, o SAM sureagavo tik tada, kai tėvų ir ugdymo įstaigų pasipiktinimas persikėlė į žiniasklaidą.
LRT šaltinių duomenimis, R.Bogušienę į SAM darbo grupę atvedė buvusi viceministrė A.Bilotienė-Motiejūnienė. Buvusi SAM viceministrė tai neigia. Pasak jos, R.Bogušienei tarpininkauti galėjo buvęs A.Verygos patarėjas Danas Bakša.
Tiek A.Bilotienė Motiejūnienė, tiek D.Bakša SAM nebedirba – jie buvo priversti pasitraukti kilus skandalui dėl galimo spaudimo vykdant konkursą Valstybinės ligonių kasos (VLK) direktoriui atrinkti.
Iki šiol R.Bogušienės knygą įsigijo ir joje siūlomais receptais, organizuodamos vaikų maitinimą, vadovaujasi maždaug 300 ugdymo įstaigų. LRT tyrimų skyriaus skaičiavimais, iš mokesčių mokėtojų pinigų išlaikomos ugdymo ar gydymo įstaigos už šią knygą iš viso sumokėjo daugiau kaip 30 tūkst. eurų, nors knygos leidybos sąnaudas padengė minėta privati bendrovė.
Bendrovės ,,Pontem” generalinis direktorius Donatas Garbauskas:
„Įmonės „Pontem“ ir „Bruneros“ yra socialiai atsakingos įmonės, nuolat savo sąskaita remiančios edukacinius sveikos mitybos, sveikos gyvensenos ugdymo projektus, saviraiškos ir sporto renginius vaikams ir tėvams. Edukacinis projektas su VšĮ ,,Sveikatai palankus” dėl sveikatai palankios mitybos švietimo bei skatinimo ugdymo įstaigose – vienas iš jų.
Projekto įgyvendinimo metu, R.Bogušienei paprašius ir patvirtinus, kad technologinių kortelių ir valgiaraščio rinkinio rengimui pritaria Sveikatos apsaugos ministerija (buvo pateiktas SAM raštas), tapome rėmėjais.
Apmokėjome tik knygos spaudos kaštus, niekaip neįtakojome turinio, pardavimo kainos, platinimo būdų, jokių autorinių teisių neįgijome, jokios finansinės, nei kitokios naudos negavome ir negauname.
Įstatymų kūrime nedalyvaujame, esame tik maitinimo paslaugų tiekėjai, kaip daugelis kitų maitintojų. Labai gaila, kad įvairūs draudimai ir skubotas įstatymų priėmimas dar daugiau vaikų išvarė į prekybos centrus ir kioskelius pirkti draudžiamą, bet taip daugumos mėgstamą greitą maistą ar menkaverčius užkandžius. Manome, tai jau pajuto visi moksleivių maitintojai.
Būtina įsiklausyti į visuomenės, tėvų ir vaikų, moksleivių organizacijų nuomonę. Pamažu ugdykime sveikesnę mitybos kultūrą ir tada vaikai iš gatvės ir prekybos centrų grįš į mokyklos valgyklas, kur valgys garuojantį, ką tik pagamintą, sveikatai palankų maistą.”
