„Šviežiausias pavyzdys – iškirsta apie 20 sveikų pušų pušyne ties Panemunės Birutės g. O pernai ant Nuokalnės g. šlaito prisodinta daug pušaičių. Projekto prasmė eiliniam žmogui nesuvokiama, nes šlaitas ir taip gausiai apželdintas, neslenkantis. Čia ir taip dažni praeivių užpuldinėjimai, juo labiau, kad pasodintos pušaitės buvo pamirštos ir šiuo metu 100 proc. jų yra nudžiuvusios, styro tik kuoliukai.
Visi mieste nukirsti medžiai yra atsodinami, o jų priežiūrai naudojamos tik miesto biudžeto lėšos.
Įdomu, ar šie procesai – tik nekompetencija, neūkiškumas, ar koks europinių pinigų plovimas (tokie apželdinimai)? O gal biokuro verslo interesai (kaip niekada gausūs nesuvokiami kirtimai)?“ – retorinius klausimus kėlė Živilė K.
Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėjos Radetos Savickienės teigimu, Kaune yra nemaža dalis valstybinės reikšmės miško, kaip, pavyzdžiui, Panemunės šilas ar Pažaislis. Tokiose vietose vykdomi darbai pagal Aplinkos ministerijos patvirtintą miškotvarkos projektą.
„Gerinant mišką, nuolat vykdomi planiniai darbai: medžių retinimas, sanitariniai darbai, kuomet stabdomi medžius užpuolę kenkėjai, taip pat – kraštovaizdžio formavimo darbai. Kas 10 metų valstybinėje žemėje atliekama visų želdinių inventorizacija. Miesto gatvėse, skveruose, parkuose ir kitose miesto žaliuosiuose plotuose kertami avarinės būklės medžiai. Tie, kurie įskilę, su puviniu, ligoti, kurių pažeistos šaknys“, – patikino R.Savickienė.
Anot jos, vietoje visų nukirstų medžių sodinami nauji. Medžių priežiūrai naudojamos tik miesto biudžeto lėšos. Su ES lėšomis tai niekaip nesusiję.
„Kiekviena savivaldybė turi aplinkosauginę programą, kur surinktos lėšos už statybų ar kitų darbų metu sunaikintus želdinius keliauja į miesto biudžetą. Lėšos panaudojamos naujų medžių atkūrimui, sodinimui, genėjimui ir jų priežiūrai.
Kalbant apie Nuokalnės g. pasodintus medžius, savivaldybė neturi apie tai jokios informacijos. Leidimai tam nebuvo išduoti. Tai galėjo būti ir vieno žmogaus iniciatyva“, – paaiškino Kauno miesto savivaldybės atstovė.
Iš viso Panemunės šile buvo nupjauta 70 kietmetrių.
O štai Panemunės šile, pasak jos, kraštovaizdžio formavimo darbai buvo vykdomi nuo vasario iki kovo vidurio.
„Kai vykdomi tokio pobūdžio darbai, niekas medžių neskaičiuoja vienetais, skaičiuoja kietmetriais (kietmetris – tai kubinis metras medienos). Iš viso Panemunės šile buvo nupjauta 70 kietmetrių. Vykdant šiuos darbus, leidimas buvo reikalingas. Jį sausio 27 d. išdavė Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Kauno teritorinis poskyris“, – patikino specialistė.
Jos teigimu, medžiai miško žemėje yra kertami pagal patvirtintus Miškų vidinės miškotvarkos projektus. Miesto medžiai pjaunami pagal išduotus leidimus saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams.
Paklausta, kiek medžių šiais metais jau buvo išpjauta Kauno mieste, R.Savickienė pasakyti negalėjo. Anot jos, tokia statistika nebuvo vedama. Skaičiuojami tik pasodinti medžiai.
„Aplinkos apsaugos skyriaus iniciatyva per pastaruosius 3 metus kasmet pasodinama po maždaug 250-300 vnt. miesto medžių ir apie 30 000-40 000 vnt. miško medžių. Pirmųjų prigijimas siekia apie 90 proc., antrųjų – apie 70 proc.”, – pozityvią statistiką pateikė Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.
Nupjautų medžių atliekos neatlygintinai išvežamos į AB „Kauno energija“.
