Tai paaiškėjo trečiadienį įvertinus uosto gylio matavimų duomenis, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos rytas“.
Pagal projektą iš uosto akvatorijos ir įplaukos kanalo kasamo grunto buvo formuojamas į jūrą įsikišęs pylimas, kuris kaip tik ir turėjo apsaugoti uostą nuo smėlio. Lietuvos energetikos institutas pateikė išvadas, kad šitaip apsaugota uosto įplauka neturėtų būti užnešta smėliu, jeigu per metus krantą net 16 kartų daužytų visą parą trunkančios audros.
Tačiau Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos specialistai nustatė, kad akvatoriją ir įplaukos kanalą gilinusi BGS iškasė 11 proc. grunto daugiau nei reikėjo. Grunto perteklius buvo pilamas į pylimą, kuris nebeatitiko projekto – nusidriekė per toli į jūrą ir tapo aukštesnis.
„Visa laimė, kad uostą užnešė smėliu taip greitai. Mat mes iki šiol rangovui nebuvome sumokėję sutartyje numatytų pinigų. Su BGS buvo sutarta, jog už iškastą gruntą jie uždirbs 1,3 mln. litų. Iki šiol jiems spėjome sumokėti tik trečdalį šios sumos“, – teigė KVJU direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas.
Anot jo, dabar BGS už iškastą didesnį kiekį grunto – apie 8 tūkst. kubinių metrų – ne tik negaus papildomų pinigų, bet ir už tą pačią sutartyje numatytą sumą privalės vėl išgilinti įplaukos kanalą ir smėlį išvežti iš uosto teritorijos.
