Ieškinį teismui, gindamas viešąjį interesą, buvo pateikęs Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis. Ieškovas, siekdamas, kad daugiaaukštis stiklinis pastatas, esą neteisėtai iškilęs pagrindinėje laikinosios sostinės pėsčiųjų gatvėje, būtų nugriautas, prašė pripažinti negaliojančiais kai kuriuos sandorius, administracinius teisės aktus bei taikyti restituciją.
Be to, Kauno apygardos prokuratūros atstovė yra teigusi, kad esama įrodymų, jog du nedidelius tarpusavyje besiribojančius sklypelius, esančius Laisvės alėjoje ir A.Mickevičiaus gatvėje, ant kurių iškilo daugiaaukštis, šios verslininkės įsigijo pažeisdamos viešąjį interesą.
Mes patyrėme ir finansinių, ir moralinių nuostolių. Byla turėjo įtakos ir sveikatai", - žiniasklaidai tvirtino verslininkės.
Įvertinęs byloje pateiktus faktus, teisėjas Arvydas Žibas atmetė prokuratūros ieškinį, sprendimą pagrįsdamas tuo, kad priešingu atveju valstybė turėtų grąžinti L.Baranauskienei ir B.Jablonskienei už žemę jų sumokėtus 0,5 mln. litų ir nugriauti dešimtis milijonų litų kainuojantį daugiabutį. "Taip būtų pažeista vienos iš šalių interesų pusiausvyra", - sakė A.Žibas. Teisėjo nuomone, Kauno apygardos prokuratūra nesugebėjo įrodyti, kad 5 arai valstybinės žemės Kauno centre galėjo būti parduoti brangiau.
Teismo sprendimu, prokuratūra turės atlyginti vienai iš atsakovių - B.Jablonskienei - 5 tūkst. litų, dėl teismo patirtas išlaidas. Dar 2 tūkst. litų ieškovas privalės sumokėti atsakovui, spėjusiam verslininkių pastatytame name įsigyti butą.
"Mes patyrėme ir finansinių, ir moralinių nuostolių. Byla turėjo įtakos ir sveikatai", - žiniasklaidai tvirtino verslininkės.
Abi jos teismo salėje susitiks rugsėjo mėnesį, kuomet bus pradėta nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje bus minimi garsūs politikai ir valstybės tarnautojai, įtariami kyšių ėmimu. Tarp įtariamųjų byloje - ne tik B.Jablonskienė su L.Baranauskiene, bet ir buvęs Kauno vicemeras Adolfas Antanas Balutis bei iš pareigų pasitraukęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.
