Asmeninis poreikis įkvėpė verslo idėją
Dovilė Stonė – viena iš MB „Sviestas sviestuotas“ įkūrėjų. Dviejų geriausių draugių įsteigta įmonė gamina natūralų, lietuvišką riešutų sviestą. Merginos ne tik mala sviestą, bet yra ir knygos „Veganiška virtuvė pagal Mi ir Do“, taip pat – knygos „Sveiki pusryčiai ir užkandžiai“ bendraautorės, tinklaraščio „Mi ir Do virtuvė“ turinio kūrėjos.
„Vaikystėje norėjau būti daug kuo – ir mokytoja, ir kirpėja, ir žurnaliste“, – sako D.Stonė. Apie verslininkės karjerą tuo metu nebuvo nei menkiausios minties. „Paskutinius pora mokyklos metų jau tvirtai žinojau, kad noriu būti psichologe, todėl stojau tik į psichologiją, tačiau, baigdama studijas, persigalvojau – dabar esu riešutų sviesto gamintoja arba, prašmatniau pasakius, verslininkė“, – pasakoja Dovilė.
Gaminti riešutų sviestą D.Stonė pradžioje pabandė tik sau. „Idėja atsirado tiesiog iš asmeninio poreikio. Dar prieš ketverius metus Lietuvoje nebuvo galima įsigyti (ar bent jau man nepavyko rasti) natūralaus riešutų sviesto – visi rinkoje siūlomi produktai būdavo prikrauti saldiklių, hidrintų riebalų ar kitokių, mano manymu, nereikalingų priedų. Užsienio tinklaraščiuose rasdavau daugybę receptų, kurių nepamainomas ingredientas – riešutų sviestas, todėl pradėjau domėtis, kaip jis gaminamas“, – pasakoja D.Stonė.
Galiausiai mergina nusprendė minėto produkto pasigaminti namie pati. Pasak Dovilės, rezultatas ne iš pirmo karto išėjo tobulas, bet azartas bandyti tol, kol gausis, paėmė viršų. Tuomet į savo eksperimentus Dovilė įtraukė ir draugę Mildą Beržanskaitę.
Pradėjome nuo paprasčiausios namų virtuvėlės. Gamindavome riešutų sviestą su buitine įranga. Valgėm pačios, vaišinom gimines, draugus
Psichologiją iškeitė į riešutus
Didesnius kiekius sviesto merginos pradėjo gaminti tiesiog namuose. „Pradėjome nuo paprasčiausios namų virtuvėlės. Gamindavome riešutų sviestą su buitine įranga. Valgėm pačios, vaišinom gimines, draugus, – pasakoja D.Stonė, – buitinė įranga, aišku, nėra pritaikyta tokio produkto gamybai, todėl ji nuolat gesdavo, o mes ją taisydavom ir toliau gamindavom.“
Dovilė sako, kad, pradėjus sau ir draugams gaminti riešutų sviestą, mintys, kaip iš to būtų galima išvystyti verslą, aplankė ne iš karto.“ Nė viena iš mūsų niekada nematėme savęs kaip verslininkės, todėl tiesiog valgėm savo riešutų sviestą ir laukėm, kol Lietuvoje pagaliau atsiras kokybiško produkto pasiūla. Tačiau pasiūla neatsirado, o baiginėdamos psichologijos studijas abi nusprendėme, jog šiuo metu norėtume veikti kažką kito“, – pasakoja D.Stonė.
Merginų galvose vis sukosi mintis apie nuosavą riešutų sviesto fabrikėlį. Kurį laiką draugės nesiryžo pradėti – viskas atrodė gan svetima, bet galiausiai nusprendė bent jau pabandyti. „Kitu atveju turbūt visą gyvenimą ir būtų kirbėjusi ta mintis – „kas būtų, jeigu būtų“, – atvirauja Dovilė.
Natūralus ir draugiškas aplinkai
„Sviestas sviestuotas“ gaminami produktai yra natūralūs, be emulsiklių ar kitokių sintetinių priedų, gaminami tik iš kokybiškų, atidžiai atrinktų žaliavų, be to, jais gali drąsiai mėgautis net veganai. „Pati studijų metais tapau vegane ir žinau, kaip kartais sudėtinga rasti produktų, kuriuos galėtum vartoti“, – pasakoja Dovilė.
D.Stonė sako, kad įmonei svarbu ir atsakingas požiūris į patį gamybos procesą: „gamybą planuojame pagal rinkos poreikius – tiesioginius klientų bei mūsų prekybos partnerių užsakymus, tad riešutų sviestas vartotojus pasiekia šviežutėlis, o mums niekada nereikia išmesti nerealizuoto produktų pertekliaus.“
Norime kuo mažiau prisidėti prie medžiagų švaistymo.
Savo partnerius įmonė visuomet skatina daryti mažesnius, tačiau dažnesnius produktų atsargų papildymus, kad ir pas juos riešutų sviestas neužsistovėtų ir nereikėtų jo išmesti. „Norime kuo mažiau prisidėti prie medžiagų švaistymo, tad didelę dalį transportavimo dėžių naudojame kelis kartus, siuntiniuose taip pat stengiamės naudoti kuo mažiau plastiko, paminkštinimams naudojame medžiagas, atlikusias nuo, tarkime, lipnių etikečių. Ateityje norėtume pereiti prie visiškai ekologiškų pakuočių, o kol kas dar ieškome sprendimų, kurie būtų ir ekonomiški, ir ekologiški, ir saugūs – visgi siunčiame dūžtančius indelius“, – pasakoja D.Stonė.
Šiuo metu įmonė kuria sistemą, kaip susigrąžinti sviesto pakuotes pakartotiniam panaudojimui, tačiau jau dabar neretai klientams pasiūlo idėjų, kur būtų galima jas panaudoti antrą kartą.
„Man niekada nebuvo priimtinas požiūris, kad „po manęs – nors ir tvanas“. Stipriai augant žmonių populiacijai bei didėjant mūsų poreikiams, mes vis labiau niokojame baigtinius planetos išteklius. Nesinori ateities kartoms palikti krūvos nebeišsprendžiamų aplinkosaugos problemų – daug geriau būtų laiku susigriebti ir pereiti prie atsakingesnio gyvenimo būdo, kol dar ne per vėlu“, – sako D.Stonė.
Idėjų realizavimą užtikrina pagerinti įgūdžiai
D.Stonė sako, kad, vos tik pradėjus verslą, dalyvavo mokymuose, kurie padėjo įgyti naujų, verslui reikalingų įgūdžių ir padrąsino eiti pirmyn.
„Nusprendusios pradėti verslą, sudalyvavome ES finansuotuose INOVEKS mokymuose. Mus konsultavo marketingo bei apskaitos specialistai – verslo pradžioje jų suteiktos žinios ir palaikymas padėjo jaustis tvirčiau“, – sako D.Stonė.
Šiandien „Sviestas sviestuotas“ įkūrėjos džiaugiasi, kad pavyko sėkmingai išvystyti tvaraus ir vertingo produkto idėją bei tiki jo plėtra ateityje.
Kampanija „EUandME“ kviečia atkreipti dėmesį į mus supančią saugią aplinką ir siekti jos išsaugojimo ateityje, prisidedant asmeniniu pavyzdžiu, vartojimo įpročių keitimu.
Tvari aplinka – vienas iš ES išskirtinumų
Šiandien tvarumas (t. y., saugi, nekenksminga sveikatai aplinka, ekologija, atsakingas vartojimas bei „žaliųjų“ technologijų vystymas) neretai laikomas viena pagrindinių inovacijų ir sėkmės varomųjų jėgų. Jam didelį dėmesį skiria ir Europos Komisija (EK).
Statistika skelbia, kad kiekvienas ES namų ūkis galėtų sutaupyti vidutiniškai 500 eurų per metus, jei sumažintų maisto atliekų kiekį. Toks iššvaistyto maisto ir pinigų skaičius verčia pamąstyti apie motyvaciją vartoti atsakingai.
EK ragina nepirkti maisto daugiau, negu reikia, kad nereikėtų vėliau jo išmesti. Maistas kainuoja pinigus, todėl jam ne vieta šiukšlyne. Pavyzdžiui, „Sviestas sviestuotas“ taip pat gamina tik tiek produktų, kiek jų reikia šiuo metu. Skatinamas ir vietoje gaminamų produktų vartojimas. Taip yra sumažinamas transportavimo metu išmetamo ir orą teršiančio anglies dioksido kiekis.
Apie tai, kaip prisidėti prie aplinkos saugojimo rūšiuojant, atsakingai vartojant maisto produktus ir naudojant pramonės gaminius, kaip realizuoti idėjas, padedančias išsaugoti švarų orą, vandenį, dirvožemį, maistą ir kt., kalba gegužę visoje Europos sąjungoje pradėta kampanija „EUandME“.
Specialiai šiai kampanijai sukurtoje internetinėje platformoje taip pat galima rasti ir nemažai informacijos, patvirtinančios, kad gyvename aplinkoje, kuriai ES kelia aukštus reikalavimus, o tai reiškia, jog valstybės įpareigotos nuolat prižiūrėti ir užtikrinti, kad kiekvienas pilietis jaustųsi gyvenantis jam saugioje ir draugiškoje aplinkoje.
„Nė vienas iš mūsų nedėvime veido kaukių dėl sveikatai pavojingos oro taršos. Galime nesibaimindami gerti vandenį iš čiaupo. Žinome, kad vieną dieną dėl kažkieno verslo planų nebus sunaikintos gražiausios šalies vietovės“, – sako Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius. – „Kampanija „EUandME“ kviečia atkreipti dėmesį į mus supančią saugią aplinką ir siekti jos išsaugojimo ateityje, prisidedant asmeniniu pavyzdžiu, vartojimo įpročių keitimu ar net išradimu, galinčiu pagelbėti tvarios aplinkos puoselėjimui“.
#EUandME
Norėtum praplėsti savo akiratį? Pirmyn! ES ir tu tapsite puikia komanda. Daugiau informacijos #EUANDME
