Nuo rugsėjo 1-osios įsigalios „Maitinimo organizavimo ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokyklose ir vaikų socialinės globos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimas.
„Įstatymo pakeitimas, kad sviestas, „kur įmanoma“, keičiamas aliejumi arba margarinu – nėra logiškas. Juk margarino sudėtyje randame vaikams neleistinų maisto priedų, dezodoruotų, rafinuotų aliejų ir pridėtinės druskos. Margarinas – stipriai perdirbtas produktas, kurio neturėtų būti nei vaikų, nei suaugusiųjų mityboje“, – vaikų maitinimo naujove stebisi sveikatai palankaus vaikų maitinimo iniciatorė, knygos „Sveikatai palankus technologinių kortelių ir valgiaraščių rinkinys“ autorė, maisto technologė ir mitybos specialistė Raminta Bogušienė.
Žinios apie margariną – pasenusios?
Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) Visuomenės sveikatos priežiūros departamento Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas pažymėjo, kad SAM reguliariai atliekami gyventojų mitybos tyrimai rodo, kad lietuviai suvartoja per daug cukraus, sočiųjų riebalų, druskos.
Gausus šių medžiagų vartojimas kenkia sveikatai, skatina širdies ir kraujagyslių ligas (hipertenziją, infarktą, insultą), vėžį, cukrinį diabetą, nutukimą ir kitas ligas.
„Per didelis sočiųjų riebalų vartojimas mažame daržovių ir viso grūdo produktų vartojimo fone sudaro labai nepalankią sveikatai mitybos terpę“, – sakė A.Kranauskas.
Būtent dėl mažesnio sočiųjų riebalų kiekio sviestą darželiuose rekomenduojama keisti margarinu.
„Be to, margarine visai nėra transriebalų, kurių yra svieste. Pastarajame jų yra net tris kartus daugiau nei nustatyta norma kitiems produktams). Nėra cholesterolio, mažiau sveikatai nepalankių sočiųjų riebalų, mažiau kraujagyslėms agresyvių miristo ir palmitino rūgščių. Margarine nėra ir laktozės, o jos netoleruoja, nors to nežino, daugybė gyventojų. Laktozės netoleruoja apie 3 proc. vaikų, o vyresnio ir senyvo amžiaus žmonių – iki 60–70 proc.“, – aiškino A.Kranauskas.
Jis įsitikinęs, kad didžiausia problema – visuomenės žinių stoka, girdi, sviestas yra natūralus, o margarinas – sintetinis. Tačiau, pasak A.Kranausko, sviestas irgi yra smarkiai perdirbtas produktas ir ant medžių neauga.
O margarino gamybos technologijos pastaraisiais metais esą smarkiai pasikeitė.
„Kodėl žmonės bijo margarino? Nes mano, kad jis yra hidrintas. Tačiau tai – pasenusi informacija. Jau seniai negaminamas toks margarinas, tiesa, dar yra fabrikų, kur gamina hidrinimo būdu, bet Lietuvoje tokio rasti sunku ir į ugdymo įstaigas hidrintas margarinas draudžiamas tiekti“, – užtikrino A.Kranauskas.
Sekame skandinavų pavyzdžiu
A.Kranauskas akcentavo, kad SAM iš tikrųjų nerekomenduoja vartoti nei sviesto, nei margarino, nei riebių pieno ar mėsos produktų, nes sočiųjų riebalų suvartojimas visuomenėje ir taip per didelis.
„Tačiau kai kurių kepinių be riebalų negalima iškepti, todėl jiems rekomenduojame trečią variantą – augalinius riebalus – aliejus, ypač alyvuogių ir rapsų, kurių sudėtis daug geresnė už margarino ar sviesto. Tik tuo atveju, kai reikia ką nors priklijuoti prie duonos, siūlome rinktis margariną, o ne sviestą“, – aiškino SAM atstovas.
A.Kranausko teigimu, sviestas uždraustas Skandinavijos vaikų darželiuose ir mokyklose. Vietoje jo leidžiamas minkštas, nehidrintas margarinas.
„Skandinavijos šalys yra pasiekę geriausių rezultatų, gerinant gyventojų mitybą ir mažinant mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Pakeisti visuomenės požiūrį į margariną jiems prireikė net 10 metų Bet ar mes pasirengę tokioms revoliucijoms?“ – retoriškai klausė A.Kranauskas.
Riebalus paliko ramybėje – ėmėsi cukraus
Danijoje dešimtmetį gyvenanti Aistė Pileckytė-Hoffbeck sako, kad danai sviestą margarinu keitė prieš kokius 40 metų.
„Dabar apie sveikumą jau nebekalba, nors visokių tų margarinų būna. Bet čia, Danijoje, kreivokai į jį dabar žiūri. Labiau kaip į būtinybę, kai reikia taupyti pinigus, bet apie sveikumą mažai šneka. Jei jau nori vengti cholesterolio, mirkyk duonytę į alyvuogių aliejų“, – šypsosi Aistė Pileckytė-Hoffbeck.
Čia lygiai taip pat pilna problemų dėl viršsvorio ir širdies ligų. Nieko tas margarinas neišsprendė.
Ji pažymi, kad Danijoje pastaraisiais metais daug labiau fokusuojamasi į cukraus žalą: „Riebalus jau baigia palikti ramybėje. Sako, kad geriau pilno riebumo pienas nei 1 proc. riebumo prisaldintas ir skonių pridėtas jogurtas. Bet mentalitetą ne taip lengva pakeisti, todėl daug vyresnio amžiaus žmonių yra praplautomis smegenimis po 70-ųjų, 80-ųjų riebalų persekiojimo. Todėl skandinavų, kaip sprendimų genijų, nereikėtų kaišioti. Čia lygiai taip pat pilna problemų dėl viršsvorio ir širdies ligų. Nieko tas margarinas neišsprendė“, – svarsto Danijoje gyvenanti lietuvė.
Ką suvalgo, tą išsportuoja
„Norvegų mityba nėra pavyzdinė, todėl nežinau, ar iš viso reikia juos kopijuoti šitoje srityje“, – Danijoje gyvenančiai tautietei antrina septynerius metus Osle gyvenanti Lina.
Pasak jos, norvegai labai mėgsta baltą duoną ir sumuštinius, geria daug pieno, valgo daug mėsos. „Nepasakyčiau, kad tai – labai subalansuota mityba, – šypteli Lina. – Bet jie visa tai atperka būdami aktyvūs ir sportuodami, vaikai priklauso sporto klubams visą savo mokyklos laiką – gal juos tai ir gelbsti.“
Linos žiniomis, Norvegijoje darželiai vaikams valgyti neduoda – tėvai sudeda maisto dėžutę.
Liutauras Čeprackas: „Stebuklų nebūna“
„Aš niekada nenaudosiu margarino. Tegul margariną valgo... Aš net neįsivaizduoju, kas jį turėtų valgyt. Visą gyvenimą buvau įsitikinęs, kad margarinas yra nesveika. Ir visą likusį gyvenimą būsiu tuo įsitikinęs. Mano vaikai valgo sviestą. Tikiuosi, ir mano anūkai jį valgys“, – 15min kalbėjo žymus kulinaras, virtuvės šefas Liutauras Čeprackas.
Jis svarsto: jei sviestą galima keisti margarinu, vadinasi, tėvus galime pakeisti robotais, nes jie mažiau nervinasi?
„Aš iš darbo išmesčiau žmogų, kuris į mano virtuvę atsineštų margarino. Kepiniams? Jūs juokaujate!“ – stebėjosi L.Čeprackas.
Jis įsitikinęs, kad viskas iš tikrųjų yra labai paprasta: „Visame pasaulyje, kalbant apie kepinius, kruasanai su margarinu kainuoja centus, o su sviestu – brangiai. Stebuklų nebūna. Todėl aš norėčiau tikėti tuo, kas seniai patikrinta ir veikia. Nereikia skubėti įvedinėti naujovių.“
Tegul margariną valgo... Aš net neįsivaizduoju, kas jį turėtų valgyt.
Virtuvės šefas pateikė analogiją su mėsa. „Netrukus valgysime mėgintuvėliuose užaugintą mėsą. Tiksliau, ją valgys tie, kurie neturi pinigų. O tie, kas jų turi, valgys tikrą jautieną. Ir manęs niekas neįtikins, kad margarinas gali būti sveikesnis, kai ką tik skaitėme, kad jis yra nesveikas“, – kalbėjo L.Čeprackas.
Eurokomisaras neapsisprendęs
Eurokomisaras, atsakingas už visuomenės sveikatą ir maisto saugą, Vytenis Andriukaitis, išgirdęs klausimą dėl sviesto ir margarino, mažumėlę sutriko ir nuo tiesaus atsakymo išsisuko.
„Mitybos sudėties pakeitimai turėtų būti labai detaliai aptarti su mitybos specialistais. Negalėčiau pasakyti, ar sviestas ir margarinas yra tokia problema, kurios nebūtų galima išspręsti. Ir sviestas, ir margarinas, ir varškė, ir grietinė, ir pienas yra įvairiausio riebumo. Viskas priklauso nuo produkto sudėties. Šiaip aš labai lanksčiai žiūriu: vartoju ir sviestą, ir margariną. Manau, negalima ko nors uždrausti ar atsisakyti – tam turi būti labai rimtos diskusijos su mitybos specialistais, fiziologais ir kulinarais. Vis dėlto manau, kad visiškai pašalinti sviestą iš mitybos grandinės nereikėtų“, – svarstė V.Andriukaitis.
Jis pažymėjo, kad vaikų amžiuje kraštutinumai nėra gerai – mityba turi būti subalansuota ir įvairi.
„Be to, labai svarbu vaikams paaiškinti, kas yra sviestas, o kas margarinas, kaip jis išgaunamas, iš kur atsiranda pienas ir t.t.“, – kalbėjo V.Andriukaitis.
Italijos profesorius rinktųsi sviestą
„Mano nuomone, geriau naudoti sviestą. Tai natūralus ir lengvai virškinamas produktas, tinka jautriai vaikų skrandžio sulčių sekrecijai. Be to, svieste yra daug natūralaus vitamino A, kuris skatina augimą, psichosomatinį organizmo vystymąsi, apsaugo gleivinę“, – atsakė profesorius.
SAM argumentai dėl margarino privalumų neįtikina ir Santaros klinikų Vaikų ligoninės vyresniojo gydytojo gastroenterologo, Lietuvos pediatrų draugijos pirmininko doc. dr. Vaidoto Urbono: „Sotieji riebalai visada sudaro apie 10 proc. kaloražo, taip buvo visada ir niekas per daug neišgyveno. Abejoju, ar yra pasaulinių organizacijų rekomendacijos keisti sviestą į margariną. Nežinau... Sočiųjų riebalų perteklius racione, be abejo, blogai, bet nei margarino, nei sviesto darželyje kilogramais niekas nevalgo.“
Sviestas ir margarinas – kaip mėsa ir dešrelės
Dietologė Justė Parnarauskienė į vatą nevyniojo: „Sviesto ir margarino sąsajas palyginčiau su natūralios mėsos ir pieniškų dešrelių vartojimu. Vaikams turėtų būti tiekiami natūralūs produktai. Sviesto per parą turėtų būti suvartojama 5–10 g, priklausomai nuo paros energijos poreikio. Geriau suvalgyti mažiau, bet kokybiško ir natūralaus produkto.”
J.Parnarauskienė pažymėjo, kad sviestas yra natūralus produktas, gaunamas koncentruojant pieno riebalus ir turintis įvairių maistinių medžiagų.
Nėra gauta tyrimų rezultatų, kurie turėtų svarių įrodymų, kad pieno riebalai yra susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika.
„Žinoma, svieste daugiausiai yra riebalų, net apie 80 proc. Apie 60 proc. jų sudaro sotieji riebalai. Tačiau ne visų sočiųjų riebalų rūgščių poveikis sveikatai yra vienodas. Labiausiai yra ištyrinėtos miristino ir palmitino riebalų rūgštys kaip didinančios širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tačiau svieste yra ir kitų sočiųjų riebalų rūgščių (sviesto (butiro), kaprilo, laurino), kurios lengviau virškinamos”, – aiškino dietologė.
Sviesto riebalų rūgšties esterius (butiratus) taip pat gamina ir žarnyno bakterijos. Jie pasižymi uždegimą slopinančiu veikimu, gerina žarnyno veiklą.
„Be to, svieste yra ir mononesočiųjų, polinesočiųjų riebalų rūgščių (omega–3 riebalų rūgščių yra daugiau svieste, kuris gaunamas iš karvių, kurios šeriamos žole ar šienu), riebaluose tirpių vitaminų A, D, E, K. Hidrinimo reakcijos natūraliai vyksta karvės ir avių didžiajame prieskrandyje veikiant bakterijų fermentacijai, todėl sviestas, pienas, sūriai ir gyvūniniai riebalai gali turėti transriebalų rūgščių. Tačiau nėra gauta tyrimų rezultatų, kurie turėtų svarių įrodymų, kad pieno riebalai yra susiję su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika”, – žiniomis dalijosi J.Parnarauskienė.
Tuo metu margarinas yra gaminys, tai – sukietintas augalinis aliejus. „Jis gali būti gaunamas keliais būdais – hidrinimo reakcijos metu, jos metu kaip šalutinis produktas susidaro transriebalų rūgštys, bei interesterifikacijos būdu, jos metu šalutinių produktų nesusidaro. Į margariną dažniausiai būna įdėta įvairių maisto priedų – druskos, emulsiklių, dažiklių, konservantų. Dažnai daromas iš aliejų, kurie turi daug sočiųjų riebalų taip pat (palmių, kokosų). Be to, nėra žinoma, kokios kokybės aliejus yra naudojamas margarino gamybai“, – margarino trūkumus vardijo dietologė.