Diskusiją pradėjęs Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša užuot kalbėjęs apie švietimo viziją ateinantiems 4 metams ir valdančiosios koalicijos tikslus, išvardijo savo pasiekimus karjeroje, o tik po to apibrėžė kertines švietimo reformas.
„Negaliu girdėti žodžio reforma, – sakė E.Jovaiša. – Mes norėtume, kad visuomenė susivoktų, jog švietimas yra pagrindinė nacionalinio saugumo dalis.“
Į mokyklą siųs jaunesnius
Seimo nario teigimu, aukštasis mokslas prasideda dar darželyje, pradinėje mokykloje, vėliau – vidurinėje. Jis, atstovaudamas Lietuvos žaliųjų ir valstiečių sąjungai (LVŽS), teigia, kad būtų verta nukelti bendrojo lavinimo pradžią nuo 6 metų, o parengiamąją – nuo 5.
„Manau, nebus dėl to didelio prieštaravimo, kad mūsų Lietuvą reikia jauninti“, – kalbėjo E.Jovaiša.
LVŽS nario teigimu, 1–10 klasėse gautos žinios turėtų būti gilinamos 11 ir 12 klasėse.
„Mano galva, 1–10 klasių programos nėra blogos pačios iš savęs. Nėra gerai, kad bendrajame lavinime mes per daug stengiamės specializuotis. Turi būti balansas tarp socialinių, tiksliųjų, humanitarinių mokslų“, – teigė E.Jovaiša.
Mes 11–12 klasę padarėme korepetitorių aukso amžiumi, [...] mes įspraudėme jaunimą į stresinę situaciją žūtbūt išlaikyti egzaminą.
„11–12 klasę padarėme korepetitorių aukso amžiumi, [...] mes įspraudėme jaunimą į stresinę situaciją žūtbūt išlaikyti egzaminą“, – tvirtino jis ir siūlė įvesti baigiamuosius darbus, kurių temą mokinys rinktųsi pagal tai, į kokią specialybę ketina stoti. Taip pat – keisti vertinimo sistemą.
„Turi būti vertinamas mokinio 11 ir pusės metų [pasiekimų] vidurkis. Akademinio vertinimo dalykai būtų trys egzaminai – lietuvių kalba, istorija ir matematika. Tai sumažintų stresą, nes egzaminai rodytų jų (mokinių – aut. past.) brandą kalboje“, – argumentavo E.Jovaiša.
Naikins „mokinių krepšelį“
Pagal E.Jovaišą, turėtų keistis ir atestato apipavidalinimas. Jame turėtų atsidurti ne tik egzaminų vertinimai, bet ir įrašai apie popamokinę veiklą, būrelius.
Kalbėdamas apie stojimo tvarką į aukštąsias mokyklas, E.Jovaiša užsiminė, jog tai – pačių įstaigų reikalas ir jos pačios turėtų pasirinkti formą, pagal kurią priiminės studentus.
Kita valdančiosios koalicijos reforma – finansinė.
„Mes galvojame pakeisti finansavimo sistemą [...] – vietoje krepšelių padaryti valstybinį rėmimą kitokiu būdu – per klasių komplektus, per etatinį mokytojų apmokėjimą“, – tikino E.Jovaiša.
Rimanto Vaitkaus, kuris sakė prisidėjęs prie Vyriausybės programos kūrimo, nuomone, aukštasis mokslas tapo puikiu verslu.
„Pagal dabartinę sistemą, jeigu nepriimtume žmonių studijuojančių savomis lėšomis ir nesurinkusių 5 balų, 80 procentų jų aukštosiose mokyklose nebūtų, nes jie neįstotų, – konstatavo R.Vaitkus. – Girdėjau, kad kai kurie studijuoja jau ir be atestato.“
Prisimindamas socialdemokratų Vyriausybės darbus, R.Vaitkus minėjo, jog įvesti minimalų stojimo į aukštąsias mokyklas balą buvo labai sunku. Jis taip pat iškėlė klausimą, ar visi baigę universitetą ir pasirinkę mokslinę kryptį gali eiti dėstytojų pareigas.
„Nėra jokios dėstytojų kvalifikacijos sistemos, o ji turi veikti“, – konstatavo R.Vaitkus.
R.Vaitkus: universitetų tinklo optimizacija nieko nesprendžia
Diskusijoje ypatingo dėmesio sulaukė universitetų optimizacijos tema. Nė vienas ją stebėjęs žiūrovas neišdrįso iškelti rankos ir pritarti šiuo metu veikiančių aukštųjų mokyklų skaičiui. Tuo metu valdančiosios koalicijos atstovai sakė neketiną aukštųjų mokyklų naikinti.
„Tinklo [optimizavimas] nieko neišsprendžia. Žymiai svarbiau už tinklą, kad vienoje ir kitoje mokykloje nebūtų dėstomi tie patys dalykai“, – sakė R.Vaitkus.
Tinklo [optimizavimas] nieko neišsprendžia. Žymiai svarbiau už tinklą, kad vienoje ir kitoje mokykloje nebūtų dėstomi tie patys dalykai.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas tvirtino, kad Lietuvoje šiuo metu veikia 2 klasikiniai universitetai, visi kiti yra „profiliuoti“.
„Kauno technologijos universitetas pagal pavadinimą turėtų rūpintis technologijomis, bet jame randame ir edukologiją, [...] ir humanitarinius mokslus“, – teigė E.Jovaiša ir akcentavo, jog aukštųjų mokyklų jungimasis turėtų būti savanoriškas, o gelbėjant merdėjantį Šiaulių universitetą, kaip jį pavadino Seimo narys, iniciatyvos turėtų imtis didžiosios Lietuvos aukštosios mokyklos, pavyzdžiui, Vilniaus universitetas arba Vytauto Didžiojo universitetas.
„Man atrodo, kad aš labai aiškiai pasakiau, kad mes kurdami juridinę bazę turėsime 2 klasikinius universitetus, o kiti universitetai [...] yra reikalingi valstybės vystymuisi“, – diskusijos pabaigoje argumentavo LVŽS narys.
Gerai besimokantiems – nemokamos studijos
Pradėjus kalbėti apie nemokamo mokslo galimybę visiems, kurie yra pasiekę tam tikrą žinių lygį ir po brandos egzaminų yra surinkę tam tikrą balą, R.Vaitkus ėmėsi kaltinti socialdemokratų Vyriausybę.
„Kaltė tenka mūsų Vyriausybei, kad mes su baime planavome biudžetą. Niekaip nepavyko įtikinti finansų ministro Rimanto Šadžiaus, kad mes galime pabandyti įvesti nemokamą mokslą“, – sakė socialdemokratas. Jo paklausus, kada reikalavimus atitinkantys studentai nemokės už studijas, R.Vaitkus tai įgyvendinti žadėjo 2018-aisiais – geriausiu atveju sausį, blogiausiu – rugsėjį.
Kaltė tenka mūsų Vyriausybei, kad mes su baime planavome biudžetą. Niekaip nepavyko įtikinti finansų ministro Rimanto Šadžiaus, kad mes galime pabandyti įvesti nemokamą mokslą.
„Keliame reikalavimą nuosekliai didinti procentą nuo BVP, kuris tektų mokslui, švietimui ir kultūrai“, – apie valstybės asignavimus kalbėjo E.Jovaiša ir žadėjo didinti minimalią krepšelio sumą iki 1700 eurų.
E.Jovaiša teigė vakar švietimo finansavimo klausimais kalbėjęs su būsimąja švietimo ir mokslo ministre (nors jos vardo ir pavardės neatskleidė): „Su ministre tarėmės padaryti išsamią inventorizaciją vidinių resursų – tiek biudžetinių, tiek Europos Sąjungos – ir pažiūrėti, kurioms sritims reikia investicijų.“
Dar prieš Seimo rinkimus kaip šešėlinė Valstiečių ir žaliųjų sąjungos švietimo ir mokslo ministrė buvo įvardina Lietuvos edukologijos universiteto prorektorė Vilija Salienė.
A.Žukauskas: koalicija neturi vizijos
Diskusijos pabaigoje Vilniaus universiteto rektoriui Artūrui Žukauskui pasiteiravus, kaip įgyvendinus valdančiosios koalicijos sumanymus pakils universiteto reitingas tarptautiniame kontekste, R.Vaitkus sakė, kad atsakymo į šį klausimą nežino.
„Greiti pokyčiai per 4 metus nevyksta. Sunkiai įsivaizduoju kad 2–3 metų darbas duotų reitingo šuolį“, – svarstė socialdemokratas.
Kol kas matau politinius pašnekesius, norėčiau pamatyti pirmus žingsnius – kas bus švietimo ministras, koks bus pirmasis darbas.
Vertindamas įvykusią diskusiją rektorius teigė, kad valdančiosios koalicijos atstovai nepateikė vizijos švietimo sistemai.
„Jie vis tik nesuformulavo vizijos, kokią jie nori matyti aukštojo mokslo sistemą. Vizijos nebuvimas dažniausiai sukelia blaškymąsi“, – tvirtino A.Žukauskas.
„Kol kas matau politinius pašnekesius, norėčiau pamatyti pirmus žingsnius – kas bus švietimo ministras, koks bus pirmasis darbas“, – portalui 15min.lt sakė Vilniaus universiteto rektorius.
Paklaustas, kaip vertina valdančiosios koalicijos atstovų požiūrį į tinklo optimizaciją ir iniciatyvos perleidimą didiesiems Lietuvos universitetams atsakė: „Aš nelabai žinau, ką galima daryti su bankrutuojančiais universitetais [...]. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip universitetas galėtų pasiskelbti, jog jis likviduojasi. O tą reikėtų padaryti“.
