V.Langbakk teigimu, mokyklos klasė turėtų būti ta aplinka, kuri meta iššūkį lyčių stereotipams ir juos laužo. „Deja, dažniausiai yra atvirkščiai: mokykloje stiprinamas tradicinis suvokimas apie tai, ką mergaitės ir berniukai gali ar turi daryti, taip ribojant jų potencialą“, – sako ji.
„Mokykloje stiprinamas tradicinis suvokimas apie tai, ką mergaitės ir berniukai gali ar turi daryti, taip ribojant jų potencialą.“
V.Langbakk teigia, kad nors moterys dažnai turi geresnį išsilavimimą, jos neretai eina dirbti ne į tas specialybes, kurios geriau apmokamos, tačiau grįžta arba mokyti, arba dirba administracinius darbus. Instituto direktorė yra įsitikinusi, kad visuomenė neišnaudoja moterų potencialo STEM (mokslo, technologijų, inžinerijos, matematikos) srityse.
Europos lyčių lygybės instituto (EIGE) tyrimo duomenimis, Lietuvoje vyrai dominuoja kompiuterijos (87,5 %) ir inžinerijos (83,1 %) studijų kryptyse, o moterys dažniau įgyja socialinės gerovės (81,6 %) ar sveikatos priežiūros (74,7 %) išsilavinimą. Panaši tendencija pastebima ir kitose Europos Sąjungos (ES) šalyse.
Parlamento narys Antanas Guoga pastebi, jog moterys ir augindamos vaikus gali dirbti nuotoliniu būdu, būdamos namuose, taip ne tik turėdamas galimybę tobulėti, tačiau ir galėdama išnaudoti savo potencialą.
Grėsmės darbo rinkai
Lyčių skirtys aukštajame moksle persiduoda ir į darbo rinką. Iš 20-ies populiariausių specialybių ES tik penkiose išlaikomas lyčių balansas tarp vyrų ir moterų, teigiama EIGE pranešime.
Tyrimo duomenimis, lyčių nelygybės STEM srityse sumažinimas atneštų reikšmingos naudos ne tik moterims, bet ir visai ES ekonomikai. Linos Salanauskaitės, EIGE ekspertes teigimu, STEM specialistų trūksta jau dabar ir ateityje šis trūkūmas bus jaučiamas dar labiau. Remiantis prognozėmis, lyčių atskirties didėjimas gali turėti ilgalaikio poveikio BVP augimui.
„Remiantis prognozėmis lyčių atskirties didėjimas gali turėti ilgalaikio poveikio BVP augimui.“
Lyčių nelygybės STEM srityse sumažinimas atneštų reikšmingos naudos ne tik moterims, bet ir visai ES ekonomikai. Skaičiuojama, kad iki 2050 m. bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui papildomai išaugtų 3 % (820 mlrd. eurų) ir sukurtų papildomas 1,2 mln. darbo vietų.
„Beveik visoje Europos Sąjungoje mergaičių lūkesčiai dirbti mokslo stityje yra mažesni nei berniukų, nors jos turi tokius pačius sugebėjimus“, – teigia L.Salanauskaitė.
Lietuva yra tarp šalių, kur paaugliai tiki, kad lyčių lygybė yra įmanoma, tačiau vėliau, pradėjus įsidarbinimo procesus, atsiranda lyčių segregacija. „Atitinkame ES vidurkį, tačiau turimo merginų noro studijuoti STEM srityse neišnaudojame“, – sako L.Salanauskaitė.
Merginų galimybės susirasti darbą STEM yra mažos. Tik 1 iš 10 merginų randa darbą pagal specialybę. Vyrų galimybės susirasti darbą šiose srityse yra dvigubai didesnės – 20proc.
Lietuvoje moterys sudaro 30 % mokslo ir inžinerijos specialistų, kai intervalas ES šalyse šioje srityje svyruoja nuo didžiausio lyčių skirtumo Liuksemburge (20 %) iki mažiausio Latvijoje (44 %).
„Lyčių skirtis yra didelis iššūkis visai ekonomikai. Pavyzdžiui, iki 2025 m. Lietuva susidurs su 21 proc. siekiančiu papildomu darbuotojų poreikiu informacinių ir ryšio technologijų srityje. Tai sektorius, kuriame sparčiai auga talentingų žmonių paklausa, tačiau jei STEM ir toliau bus laikoma vyrų sritimi, Lietuva išnaudos tik pusę jos potencialo“, – pažymi V.Langbakk.
Lyčių segregacijos mažinimas
Ekspertai teigia, kad pirmas, ir svarbiausias faktorius – lyčių stereotipų mažinimas, mokymo medžiagos ir mokymų pedagogams šia tema organizavimas. Taip pat švietimo sistema turi populiarinti STEM dalykus tarp mergaičių ir moterų bei skatinti visus moksleivius ir studentus laužyti lyčių stereotipus renkantis karjeros kryptį.
Siūlomos ir priemonės už švietimo sistemos ribų: žiniasklaida, šeima, projektų finansavimas. L.Salanauskaitės teigimu, moterys neretai išeina iš STEM darbo vietų, nes nejaučia komforto dirbdamos tose srityse.
L.Salanauskaitė pabrėžė, jog reikėtų siekti ne tiek darbo rinkos suvienodinimo, kiek lyčių požiūriu neutralaus dirbamo darbo vertinimo ir atlyginimo.
